Pievos kažkokios. Pievos, ievos, plačios lankos, plačių plačiausios.

Lyg ir detektyvinė istorija, kurioje visi aiškinasi, kas gi atsitiko, kai Maren Gripė sutiko olandą jūreivį. Keistas paradoksas, nes moterų rašytojų romanuose, kai vyras pameta galvą dėl moters, minima meilė, bet vyrų rašytojų knygose, kai moteris pameta galvą dėl vyro tėra geismas, kažkoks pirmykštis potraukis, neišvengiamumas. Kažin, o kaip yra iš tikrųjų?

O pavadinimas priminė mano pačios kartais naudojamą principą sugalvojant pavadinimus. Kaip panaudoji žodžius, kurių tikroji reikšmė šiuo atveju aiški tik tau pačiai, arba konkrečiam veiksmui ar įvykiui išreikšti paimi tuos žodžius, kurie lyg ir sinonimai, bet pasistengus galima rasti ir tikslesnį apibūdinimą. Pvz., Man atrodo, kad pavadinime žodis būtini visai nebūtinas, arba gali būti pakeistas keisti, privalomi, primesti, esami.

Tai kodėl Maren Gripei šeštadieniais reikėjo atsisakyti mėsos bei druskos ir miegoti ne viename kambaryje su savo vyru?

Patiko (0)

Rodyk draugams