Aš tikrai tikiu, kad būna ir taip, kad pradėjus rašyti romaną, jo veikėjai tampa savarankiški. Jie gyvena savo gyvenimą, o rašytojas tėra tik stenografistas.

Bet ar tokia taisyklė gali galioti, kai knyga - tai detektyvas?

Iki šiol įsivaizdavau, kad bent jau kas yra žudikas, reikia žinoti dar prieš pradedant rašyti. Dar geriau - pasirašyti detalų planą. Sugalvoti aplinkybes bei pačią aplinką, kur vyksta veiksmas. Teko skaityti, kad Umberto Eco prieš pradėdamas rašyti “Rožės vardą” dvejus metus kūrė aplinką, kurioje vyksta veiksmas, o rašydavo prieš akis pasidėjęs planą, kad tarkim, dialogas, kol veikėjai nueina nuo koplyčios iki Buveinės, ir truktų tiek, kiek turi trukti.

O ši ironiška, pikantiška, tikrai itališka istorija (nurašiau nuo viršelio) tokio plano tikrai neturėjo…

- Parodyk leidimą gyventi.

Lyg išsigandusi moteris paleido rankšluostį, užsidengdama veidą delnais. Ilgos kojos, siauras liemuo, plokščias pilvas, stangrios didelės krūtys - tikra moteris, kokias rodo televizijos reklamose.

Patiko (0)

Rodyk draugams