Žmogus turi tik vieną gyvenimą. Galite užmiršti rožines svajones apie pomirtinį gyvenimą pragare, virimą lavos katiluose su draugeliais, apie skaistyklą, o apie rojų nėra ko net kalbėti gyvenant tokiais nuodėmingais laikais.

Kai sustoja jūsų kvėpavimas, nebeplaka širdis ir niekas jūsų nei tyčia, nei netyčia neatgaivina, prasideda negrįžtami pokyčiai jūsų kūne, kuris jums nebepriklauso, nes jūsų jau nebėra. Viskas.

Maniau, bus smagi knyga apie gydytojus ir ligoninę. Gi ne. Pasirodo, visai rimta, gerokai praplėtė akiratį apie greitosios pagalbos mediciną, ir dar labiau sustiprino norą niekada su ja nesusidurti tiesiogiai.

Nors kartais nervino autoriaus begalinis noras nieko neįžeisti ir nuolat kartojami atsiprašinėjimai, kad tai jo asmeninė nuomonė, ir mes galime su ja nesutikti. Aišku, kad mes galime turėti ir kitokią nuomonę, bet jei esi pakankamai kietas, tu mus įtikinsi ir mes perimsime tavąją. Juk šioji knyga ir yra skirta supažindinti, plėsti akiratį ir šviesti!

Jei prie paciento nejaučiame gresiančio mirties kvapo, mes nejaučiame impulso veikti, mūsų protas miega. Tuomet mes galbūt atrodome šalti ir abejingi, nes nieko nedarome ir siunčiame pacientą pas šeimos gydytoją. Jums tai turėtų teikti džiaugsmą - jūs išgelbėti.

Patiko (0)

Rodyk draugams