Jų ramus gyvenimas panašėjo į tvarkingai iškrakmolytą audinį, kur nebuvo vietos jausmingam muslino plazdėjimui ar sunkaus auksu siuvinėto šilko ekstravagancijai.

Viršelyje perspėjama, kad tai ne tokia knyga, kaip kitų žinomų indų rašytojų - gerokai pridedančių egzotikos elementų. Tikrai, iš pradžių man to trūko. Net šiek tiek nusivyliau manydama, kad tai labai vidutiniška knyga. Bet kuo toliau, tuo viskas darėsi tik geriau. Labai moteriška, jausminga, nuoširdi, tikra knyga.

- Aš nesakau, kad moterys silpnos. Moterys stiprios. Moterys gali viską padaryti, lygiai kaip ir vyrai. Ir dar kur kas daugiau. Bet moterys turi ieškoti stiprybės savyje. Pati savaime jėga nepasireiškia.

Po knygos man didžiausias atradimas, gal geriau tinkamas žodis - patvirtinimas - kokiame pasaulio krašte begyventų, kokie papročiai bebūtų - žmonės vienodi. Moterys tokios pat.

- Tu jokiu būdu netapk viena tų moterų, kurios puoselėja save, kad patiktų kitiems. Vienintelis žmogus, kuriam turi įtikti, esi tu pati. Kai žiūri į veidrodį, tavo atvaizdas turi tave džiuginti.

Patiko (0)

Rodyk draugams