Aš gerai neprisimenu kada, bet kažkuriame savo mokykliniame literatūros vadovėlyje perskaičiau ištrauką iš šio romano. Ir nuo tada norėjau perskaityti visą. Paskui užmiršau šitą norą. O dar vėliau bibliotekoje ieškojau kitos Vienuolio knygos. Neradau, bet radau šią. Ir prisiminiau.

Kas nustebino, kad tai nėra tas blogąja prasme lietuviškas romanas. Pirmoji dalis gal truputį, kai pasakojama apie našlaitės vargus, bet antroji dalis - tai meilė, nuotykiai ir detektyvas viename. Tiesa, pabaiga liūdna. Bet tikrai nesitikėjau, kad taip lengvai ir su malonumu skaitysiu lietuvių rašytojo kūrinį.

- Aš tavo tarnas, brangioji, - nusilenkė daktaras.

- Man reikalingi tik draugai.

Patiko (3)

Rodyk draugams