“Viešpatie, davei tu mums dideliausius miškus, neaprėpiamus laukus, plačiausius horizontus, tai gyvendami čia mes patys turėtume iš teisybės būti milžinai…”

Pjesės tam ir rašomos, kad būtų suvaidintos. Taigi skaityti jas popieriuje nėra labai neįdomu.

Dvi iš jų pavadintos komedijomis. Bet juoko čia nėra. Niekas iš veikėjų nežino, kodėl gyvena ir ką su tuo gyvenimu veikti. Labai mažai vilties, daug nerimo, ypač dėl gyvenimo prasmės. Amžinas klausimas - kodėl? Nes tokia yra Rusija - turinti viską, bet nežinanti, ką su tuo veikti. Taip buvo, taip ir tebėra.

…dvidešimt penkerius metus skaito ir rašo apie tai, kas protingiems jau seniai žinoma, o kvailiams neįdomu…

Patiko (1)

Rodyk draugams