Knygą iš bibliotekos pasiėmiau tikėdamasi, kad tai bus lengvas skaitalas atpalaiduoti smegenims. Ir gavau tai, ko norėjau. Kita vertus, aš kone kiekvieną perskaitytą puslapį lyginau su savo potyriais ir lūkesčiais.

Romanas parašytas remiantis autorės patirtimi - beveik autobiografija. Kaip kuriamas tinklaraštis, ir ką tai duoda ar keičia. Turėjau ką prisiminti ir ką palyginti.

Savo pirmąjį internetinį dienoraštį pradėjau rašyti prieš daugiau, kaip septynerius metus, spalio pirmą dieną. Tai tebuvo eksperimentas, noras išbandyti kažką naujo. Rašiau niekus, nemanau, kad išvis kada rašiau tam, kad kažką sudominčiau, patraukčiau dėmesį. Dariau, nes man pačiai tai buvo įdomu. O jei tai dar kažką sudomino ar patiko, man labai dėl to malonu.

Stažas ilgas - bet ar buvo jis kuo nors ypatingas? Ne, man atrodo, kad ne. Aš niekada nesiekiau populiarumo, nesireklamavau, saugojau savo anonimiškumą. Gal šiek tiek keista, bet nei vienas gyvai mane pažįstantis žmogus nežino, kokį tinklaraštį aš rašau. Tai iškalbinga, ar ne?

Kažkada minėjau, kad apie knygas pradėjau rašyti todėl, kad man prireikė sąrašo. O gal ir ne. Pradėjau, nes supratau, kad apie save rašyti nebenoriu - išsėmiau galimas temas, ir kažko naujo ir genialaus nebesukursiu. O šis tinklaraštis turi daug privalumų - perskaitytos knygos įpareigoja laikytis disciplinos, jų turinys ir pavadinimai - lyg duota tema parašyti nors keliems sakiniams, galiausiai nors retas, bet dažniausiai malonus grįžtamasis atsakas.

Todėl vis dar tęsiu…

Patiko (0)

Rodyk draugams