Pirmąjį romaną rašiau dvidešimt vieną naktį.

Knyga pradedama žodžiais: man buvo 50 ir jau ketverius metus negulėjau su jokia moterim. Ganėtinai keista, kad paskui tų moterų atsiranda tiek daug.

Pagrįsta, kad žmogus, tik sulaukęs penkiasdešimties, pradeda rašyti pusėtinai aiškiai. Kuo daugiau upių perplaukei, tuo geriau jas pažįsti, - jei tik pavyko įveikti verpetus ir išvengti uolų.

Tokia jau esu, kad prieš pradėdama skaityti knygą žvilgteliu į jos pabaigą. Dabar belieka tik spėlioti, kaip būtų skaitęsi, jei to nebūčiau padariusi. Bet aš padariau. Knygos gale yra štai tokia rašytojo nuotrauka:

Knyga prasideda nuo Lidijos. Tai aš ir svarsčiau - ta moteris - tai Lidija? O paskui - kuri iš moterų čia yra? Tikrai suteikianti peno apmąstymams nuotrauka.

Taip jau yra su gėrimu, pagalvojau prisipildamas stiklą. Kai atsitinka kas nors blogo, geri, kad užsimirštum, kai atsitinka kas nors gero, geri, kad atšvęstum, o jei nieko neatsitinka - geri, kad kas nors atsitiktų.

Patiko (0)

Rodyk draugams