Tikrai neįsivaizdavau, kad galima parašyti tokią knygą, kaip “Šimtas metų vienatvės” dar kartą jos nekopijuojant ir nemėgdžiojant. Bet išlaikant TĄ stilių, pasakojimo tėkmę ir suteikiant tokį pat skaitymo malonumą.

O koks įspūdis perskaičius? Kad tai tikra sekso istorija - kur prievartaujama, dulkinamasi, krušamasi, o mylimasi labai mažai. Ir net vadinamoji “tikra” meilė virsta į prakeiksmą ir kerštą, kuris siekia kelias kartas, kol nebelieka palikuonių.

Skaičiau labai susidomėjusi ir neatsitraukdama. Nežinau, ar galiu kam rekomenduoti, bet man knyga paliko labai stiprų įspūdį. Kaip ir paminėtoji pirmoje pastraipoje.

Patiko (1)

Rodyk draugams