Man susidaro įspūdis, kad absoliuti dauguma žmonių, paklausti apie savo pomėgius, būtinai pamini keliones. Jei ne pirmoje vietoje, tai kažkelintoje tikrai. O kur mano bendraminčiai - tie sėslūs, nuobodūs, riboti žmonės? Kurie nekeliauja. Bet tokių tikriausiai niekas ir neklausia apie jų pomėgius.

Į knygyną užėjau su konkrečiu tikslu nusipirkti konkrečią knygą. Kai besukant kokį šeštą ratą palei sienas pardavėja paklausė - o ko aš ieškau? - atsakė - padėta prie kelionių knygų - vos nepasakiau - ačiū, bet man nebereikia.

Nes ir man labai tinka citata esanti šiek tiek žemiau - aš esu katė. Esu prisirišusi prie savo vietos, turiu savo įpročių, ir kol man šilta, esu soti, esu laisva, esu nepriklausoma, veikiu, ką noriu, esu laiminga. Jei jau keliauti, tai tik į kitą tokią pat puikią vietą, kurioje jaučiuosi taip pat puikiai. Tiesa, man kartais patinka tokias vietas atrasti.

Apie knygą - man labai patinka valgyti ir mylėti. Melstis - nelabai. Tikriausiai todėl, kad esu linkusi dvasinio nušvitimo ieškoti kitokiais būdais, negu Elizabeth. Bet visi knygoje aprašyti laimės siekiai kėlė susižavėjimą. Laikiau sugniaužus kumščius. Kad pasisektų.

Patiko (0)

Rodyk draugams