…išlygina mūsų suglamžytą sielą.

Gal man tik taip atrodo, bet kiek teko skaityti žymių žmonių interviu, paklausus apie mėgiamus rašytojus labai dažnai minimas Remarkas. Ir tik dėl šitos priežasties aš ėmiausi šito rašytojo. Ir net neskubėjau daryti išvadų - perskaičiau keletą knygų. Bet kad būtų labai sužavėjęs… - nea.

Pasaulis pilnas gerų žmonių, bet pastebi tai tik tada, kai atsiduri bėdoje.

Atsimenu, savo ankstyvoje paauglystėje kartais pasitaikydavo situacijų, kai jausdavau knygų badą. Pavyzdžiui, šaltą rudenio savaitgalį vaikas ištremtas į kaimą. (Tada nelabai jį mėgau. Dabar, kai nebeliko prievartos, yra atvirkščiai). Tai skaitydavau viską, ką ten rasdavau. Pavyzdžiui, senus “Moters” žurnalus. Ten kartais pasitaikydavo ištraukų iš literatūros kūrinių. Ir toks įspūdis, kad šito romano bet kuris skyrius galėjo būti ten spausdinamas. Žodžiai slysta lengvai, daug tiesioginės kalbos, bet atrodo, kad svarbiausia yra tarp eilučių, o tu nieko nesupranti. O tai, kas eilutėse - tik galimybė prastumti laikui.

Patiko (0)

Rodyk draugams