Knygos viršelis pilnas pagyrų kūriniui. Dar ne vieną teko matyti ir iki galiausiai perskaičiau romaną.

Bet gi man, skaitant, ne pagyros rūpėjo… Aš mąsčiau apie jausmą, kurį rašytojas naudoja kurdamas. Tai mano fantazija, tikrovė tikriausiai visai kitokia, bet… - kai įsivaizduoju rašantį, pvz., Diuma ar Dostojevskį, aš jaučiu įkvėpimą, kurį iškvepiant buvo sukurtas mane sužavėjęs kūrinys. O kai galvoju apie Erin, matau planą. Romanas buvo apgalvotas, sudarytas planas, gal net nubraižytas grafikas - beliko žodžius jungiant į sakinius užpildyti tarpus.

Netgi prisiminiau Jostein Gaarder “Cirko direktoriaus dukterį”. Priminsiu, kad tai kūrinys apie žmogų, pardavinėjantį rašytojams knygų idėjas. O kas ir už kiek pardavė šitą?

Tai tokie mano pasvarstymai apie romano sukūrimą. Bet čia tai jau tikrai tik mano fantazija. O knygos turinys patiko. Pacituosiu: “Įspūdingi reginiai ir neįveikiama meilė…

Patiko (0)

Rodyk draugams