Tai jau antras mano skaitymas. Pirmą kartą knyga man nepaliko didelio įspūdžio - dabar man atrodo, kad tada jos net ir nesupratau. Paskui pamačiau filmą, ir tiesiog panorau palyginti su romanu. Kai kurie dialogai, esantys knygoje, filme pasirodė nereikalingi. Vis dar nemanau, kad knyga šedevras, bet antrą kartą patiko daug labiau.

Jie buvo nerūpestingi, Tomas ir Deizė - jie daužė daiktus ir žmones, o paskui slėpėsi už savo pinigų ar beribio nerūpestingumo, ar dar kažko, kas juos siejo, palikdami kitiems kabinti jų privirtą košę.

Patiko (0)

Rodyk draugams