mėnulio dulkėmis apsnigtos rožės

Pirmą kartą apie knygą sužinojau prieš septynerius metus - ji paminėta Isabel Allende “Afroditėje”. Patriarchas mokinukių intymias vietas šlakstantis salotų užpilu.

Kiekvienas, kuris bent jau laikė knygą rankose, žino, kad vien jos išvaizda gali atgrasyti nuo knygos skaitymo. Vientisas tekstas be jokių dialogų, pastraipų, netgi sakinių. Tik jau skaitydama pastebėjau, kad skyriai vis dėlto yra. Šeši skyriai - šeši sakiniai. Ir viskas.

Man tokios knygos - tai kaip išbandymas, savotiška patirtis, valios ugdymas. Nes skaitau ne tik todėl, kad įdomu, bet ir todėl, kad perskaičiusi jau nebeesu tokia, kokia buvau prieš pradėdama skaityti.

Ir man žavu, kai knyga žavi ne tik savo turiniu, bet ir forma. (Romanas iš šešių sakinių - mano mokyklos laikų svajonė…)

Patiko (0)

Rodyk draugams