Kaip visada būna skaitant biografijas, prisiminimus, autobiografijas ir pan. įdomiausia dalis yra vaikystė. Šiuo atveju vaikystė dar sutampa ir su nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, tai dar įdomiau. Paskui jau ne taip. Daug vardų, kurie man nieko nesako, mažiau asmeniškumų. Visi vardai paminėti išskyrus pirmojo vyro vardą. Negi tikrai atsiminimai apie tą laikotarpį tokie prasti? Daug baliavota. Juoktasi ir mylėta. Net tada, kai dirbant Liepojoje teko važinėti į Šventąją nusipirkti maisto, nes Latvijoje jo nebuvo. Ir dar kažkas gali išdrįsti pasakyti, kad prie ruso buvo geriau. Buvo blogai, tik senatvėje jaunystės prisiminimai idealizuojami. Nes kas buvo vakar ne visada ir prisimenama.

Daug kas neišlaiko, negera. Ten buvo tokia nedidelė operacinė, dirbo gydytojas. Jis mums pirštu pamoja, ateiname į tą operacinę. Mums po pusę stiklinės gryno spirito. Užkandos dar nėra, ne metas, tai užkandame vitaminais.

Patiko (1)

Rodyk draugams