- Taip, bet aš - karalius. Mardžerė sako, kad visi turi daryti tai, ką liepia karalius. Noriu, kad rytoj būtų pabalnotas mano šyvas ristūnas ir seras Loras vadovautų mano karybos pamokai. Dar noriu kačiuko ir nenoriu valgyti burokų.

Tai jau knyga, kai daug kas vyksta kitaip negu seriale. Įdomu, ar rašytoją įtakoja jį aplenkęs serialas?

Sakoma, kad rašytojas jau iš anksto planavo daug veikėjų. Tai šioje knygoje jis galutinai atleido vadžias. Čia balsą turi visi. Ir tai, viena vertus, sukuria platesnį vaizdą, plečia pasakojimo akiratį, bet, kita vertus, kuria papildomus puslapius ir atitolina atomazgą. Ir susimastai - ar tikrai toks turėjo būti turinys - su begaliniu veikėju skaičiumi, daugybe šalutinių istorijų, likimo vingių ir paslapčių? Ar tik turėjo būti tikrai daug puslapių? O skaitytoja nekantrauja, ji nori visko čia ir dabar.

Ir mane vis dar stebina, kaip reikėjo tai daugybei veikėjų sugalvoti vardus, herbus, gyvenimo ir šeimos istorijas. Ir sukurti aplinką, kurioje jie gyvena. Tikrai įspūdingas darbas.

Patiko (2)

Rodyk draugams