…knyga, kaip ir ratas - tai savotiškai nepralenkiama tobulybė įsivaizduojamoje pasaulio tvarkoje.

Umberto Eco yra mano mėgstamiausias rašytojas. Arba ne. Pirmą vietą dalinasi kartu su John Fowles. Todėl negalėjau ramiai praeiti pro šitą knygą.

Nors ji baugino! … Nes ši knyga - tai dviejų intelektualų pokalbis, ir atvertus bet kurioje vietoje matyti daugybė išnašų. Ar esu pakankamai protinga bei apsišvietusi, kad galėčiau jei ne dalyvauti, tai bent sekti dviejų eruditų pokalbį? Ar nebus taip, kad nieko nesuprasiu, ir todėl man bus nuobodu? Ir išnašos mažai tepagelbės, nes supratimui, apie ką eina kalba, bus svarbi ne kokio tai prancūzų poeto kūryba (kurio anei vieno eilėraščio aš vis tiek neskaičiau), o jo pažiūros ar gyvenimo būdas (kas pastabose tikrai nenurodyta).

Bet perskaičiusi manau, kad net jei ne viską supratau ar buvo įdomu, knyga dėl likusios dalies vis tiek verta buvo skaityti.

Ir buvo labai smagu sužinoti, kad nei vienas iš jų neskaitė Tekerėjaus “Tuštybės mugės”, nes sunku buvo skaityti. Aš gi perskaičiau su didžiausiu malonumu, kaip laisvalaikio romaną.

“Anksčiau ateitis irgi buvo geresnė.”

“Viskas jau buvo pasakyta, bet ne visų”.

…nesuprantu, kurių galų reikėtų laukti, kol koks nors amerikietis genijus vėl iš naujo atras kokią seną idėją, jau žinomą bet kuriam idiotui europiečiui.

J.-C. C.: Išlieka viena rūšis raštų, rašomų ranka, nors ir ne visada, - tai gydytojo receptai.

U. E.: Visuomenė tam ir išrado vaistininkus, kad tuos receptus iššifruotų.

Kai kurie žmonės niekaip negali priimti pasaulio tokio, koks yra. Neturėdami galios jį perkurti trūks plyš siekia  perrašyti.

Sau visada sakau, kad fundamentalizmas, integrizmas, religinis fanatizmas būtų rimti, net labai rimti, jei Dievas egzistuotų, jei Dievas staiga stotų savo pašėlusių garbintojų pusėn. Bet iki šiol negalima sakyti, kad jis remtų vienus ar kitus.

Visi žmonės kvailiai, išskyrus jus ir mane. Bet jūs, mano nuomone, iš esmės taip pat… man taip atrodo…

…kiekvienas japonas savo gyvenimo kelyje kažkuriuo metu visada labai rimtai susimąsto apie savižudybę ir jos aktą.

Biblioteką nebūtinai sudaro knygos, kurias perskaitėme ir net kurias perskaitysime ateityje. Tai būtina patikslinti. Ji - tai galimos perskaityti knygos. Arba galėsimos. Net jeigu neperskaitysime niekada.

Kai Teksaso mokyklose XIX amžiuje buvo sumanyta įvesti užsienio kalbų mokymo kursus, vienas senatorius tam griežtai pasipriešino visiškai nuoširdžiai įrodinėdamas: “Jei Jėzui pakako anglų kalbos, tai ir mums kitų kalbų nereikia”.

“Tikrai žinau, skaičiau knygoje”.

Patiko (0)

Rodyk draugams