Kai pradėjau skaityti šią seriją, maniau, kad yra tik trys knygos. Paskui sužinojau, kad iš tikrųjų yra šešios. Dabar, kai perskaičiau, manau kad gal ir būtų užtekę trijų. Nes ar būtina nuolat priminti Ailos kilmę, kiekvieną kartą jai prakalbus aiškinti kodėl kalba su akcentu, kaip prisijaukino gyvūnus ir sveikinasi su Vilku, o kitus žmones tai gąsdina, kaip ją myli Jondalaras, kaip ji neteko savo šeimos ir ją užaugino gentis, o įdukrino mamutojai, kas suteikė išsilavinimą, kas buvo Iza ir Krebas, kaip buvo sunku mokytis gentyje, nes ji neturėjo prisiminimų ir taip toliau, ir t. t. … O jei dar prisiminsime, kad ir prieš tai buvusiose knygose yra nemažai vietos skirta pakartoti tai, kas jau buvo, tai originalaus turinio belieka pusė.

Bet kita vertus, tiems, kurie skaito nuo 1980 m. gal toks rašymo būdas yra visai priimtinas.

…yra penki metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo bei du šaltieji - ankstyva žiema ir vėlyva žiema.

Ant visų šešių knygų viršelių užsimenama, kad Aila - tai moteris, kurios rankose žmonijos likimas. Ir nei vienoje tiesiai į šitą klausimą neatsakyta. Ar atsakymas yra tai, jog Aila pirmoji iš urvinių žmonių suprato, jog vaiko pradėjimui būtinas vyras? Gal geriau būtų nesupratus. Nes tai buvo matriarchatinio pasaulio suvokimo pabaiga ir pradžia daugybei paprotinių suvaržymų, kad tik vyras būtų tikras, jog augina savo vaikus.

Patiko (1)

Rodyk draugams