- Taip, tiesa, ji serga, - sako jis. - Kodėl tada tu niekaip neužaugi? Kodėl tu nesupranti, kad visas pasaulis nesisuka aplink ?

Kadangi jau buvau mačiusi filmą, pati knygos idėja man buvo žinoma. Bet, kaip paaiškėjo skaitant, ne viskas taip paprasta.

Aš pati savo gyvenime blogai jaučiuosi, kai susiduriu su nutylėjimais, neišsakytais žodžiais, nelogiškumais. Nenuostabu, kad mane vargino knygos herojai, tik pačioje pabaigoje pradedantys kalbėti tiesiai. Net suabejojau - ar tai mano kaltė, kad nesuprantu veikėjų? Ar jie iš tikrųjų kalba, bet nepasako, ar kalba, bet skaitytoja nenuovoki? Nors atrodė, kad ir jie patys tarpusavyje nesusikalba.

Knygoje pabaiga kitokia, nei filme. Filmo pabaiga atrodė logiškesnė, labiau tinkama apibūdinti kaip gera. O knygos paskutiniai puslapiai mane sukrėtė. Tai tikrai atrodė neteisinga.

Ir nepaisant visko, knyga man patiko. Tik abejoju, ar greitai skaitysiu kitą šios rašytojos kūrybą.

Leiskite man pasakyti jums štai ką: kai sutinki vienišių, nesvarbu, ką jis tau besakytų, netiesa, jog jis vienišas dėl to, kad mėgsta vienatvę. Jis vienišas todėl, kad nors ne kartą mėgino pritapti prie pasaulio, žmonės jį nuolatos apvildavo.

P.S. Ir paaiškinkit man, nesusipratėlei - ką reiškia pavadinimas? Kurios sesers globėjas? Anos? Tai jis Kempbelas? Ar Keit? Tai kas jis? Dievas?…

Patiko (4)

Rodyk draugams