Nuo paskutinio įrašo praėjo du mėnesiai. Bet ne, aš tikrai nenustojau skaityti. Tik skaitau storas knygas, po kelias vienu metu. Ir tai tikrai užtrunka…

- Dievuliau - niekad nemačiau barzdoto indėno, - stebėjosi Karmela. - Bent jau filmuose tai tikrai.

Ir ką mes turime po dviejų mėnesių. Mano mylimą ir mėgstamą Irvingą. Ar labai nustebinčiau pasakiusi, kad jau laikau šį rašytoją savo šeimos nariu? Mano mylimas, artimas, savas, suprantamas, nestebinantis rašytojas. Kurio panaudotos literatūros sąrašas - tai jo paties knygos. Kurio knygose tik keli ingredientai. Bet šį kartą jis buvo nusiteikęs atsinaujinti. Nes radau šį tą naują - muziką. Kruopščiai pasižymėjau visas knygoje minimas dainas, ir netgi pažadėjau jas surasti ir perklausyti. Tikriausiai jas jau reikėjo žinoti skaitant knygą, bet gal ir rašytojui reikia atsižvelgti į savo skaitytojų galimą muzikinį išprusimą? (Čia aš nerimtai, jei ką).

Virėjui dingtelėjo, kad šeštajame dešimtmetyje muzika buvo pasibaisėtina; paskui, septintajame ir aštuntajame, pasidarė tokia neįtikinamai gera; o dabar vėl atrodė beveik nepakenčiama.

Kur dingo paprotys spausdinti turinį? Tai dalykas, kurio labai pasigedau skaitant šią knygą. Nes joje daug datų, vietovės pasikeitimų, įvykių, pasakojimas nenuoseklus, ir turinys su skyrių pavadinimais būtų daug padėjęs. Dabar tikriausiai kai ką supainiojau.

Dar vienas pastebėjimas - kodėl Irvingo knygos tokios storos? Nes šis rašytojas jaučia pareigą viską aiškinti. Kai kiti linkę būti paslaptingi ir gal kartais nutylėti per daug, Irvingas paaiškina viską.

Patiko (0)

Rodyk draugams