Yra tokie rašytojai, kurių knygas skaitau visas iš eilės. Čia vienas iš jų. Ir tik todėl, kad labai patiko pirmoji perskaityta knyga - “Analitikas”. Paskui skaičiau iš inercijos tikėdamasi, kad ir kitos bus tokios pat įdomios. O juk toks žanras man net ne itin patinka… Paskui knygos baigėsi. Bet kai po kurio laiko aptikau dar vieną, pasirodė kad inercijos vis dėlto dar yra.

Romanas apie senstantį, sparčiai atmintį prarandantį, kamuojamą demonų ir lydymą mirusiųjų profesorių. Apie daugybę problemų šeimoje turinčią, ir lyg to neužtektų, iškrypėlių poros pagrobiamą paauglę. Policininkę, besistengiančią kuo geriau atlikti savo pareigas. Ir porą, save laikančių menininkais ir kūrėjais, bet tęsančią iškrypusiais seksualiniais nusikaltėliais.

Tokia knyga, kurią, kol skaitei, buvo įdomu, bet paskui pamirši apie ką ji, nelieka nieko vertingo, ką norisi išsaugoti. Knyga - kaip greitas maistas. Suvartojai, buvo skanu, daug kalorijų - bet iš to išeis tik šūdas.

Patiko (1)

Rodyk draugams