Taigi, mūsų šeima laikėsi nuostatos, kad nelaiminga pabaiga neturėtų trukdyti žmogui gyventi įdomiai ir turiningai.

Kažkada, prieš kelis metus, ruošdamasi ilgai kelionei autobusu užėjau į knygyną. Ieškojau kažkokios knygos. Išsirinktoji buvo stora, bet minkštais viršeliais, daug teksto gana smulkiu šriftu, netrūko ir dialogų (bus lengva skaityti, pašnibždėjo į ausį Alisa), ir galiausiai knyga buvo apie Indiją (tuo metu jau buvau Arundhati Roy “Mažmožių dievo” ir Salman Rushdie “Paskutinio mauro atodūsio” gerbėja). Ir dar nukainuota.

Vėliau labai džiaugiausi, kad taip pasisekė. O aš atradau dar vieną mėgstamiausią savo rašytoją.

Jonh Irving “Cirko sūnus”. Ta daugybė herojų, tai, kaip jie vienas su kitu susiję, neįtikėtini įvykiai - visa tai mane užbūrė.

Vėliau perskaičiau “Pasaulį pagal Garpą”, “Ketvirtąją ranką”, “Sidro namų taisykles”, “Našlę vieneriems metams”, “Maldą už Oveną Minį”, “Kol tave rasiu”. Prisipažinsiu, kartais apimdavo abejonės. Per daug blevyzgų, per daug lėkšta, o “Kol tave rasiu” žodis penis tikrai pavartotas per daug kartų. Bet vis tiek tai yra vienas mano mėgstamiausių rašytojų. Nes po blevyzgomis yra tikri dalykai, nes tai, kas lėkšta, paliečia širdį.

… ir radikalai, ir prostitutės su mumis elgėsi labai maloniai. Ir nors atrodė, kad jie vieni nuo kitų skiriasi kaip diena nuo nakties, ir tikrųjų panašumų tarp jų buvo daug daugiau, negu jie patys manė.

Ir vieni, ir kiti verteiviškai stengėsi išspausti naudos iš paprasto idealo: ir vieni, ir kiti tikėjo, kad kada nors bus “laisvi”. Į savo kūnus ir radikalai, ir prostitutės žiūrėjo kaip į tai, ką galima daug negalvojant paaukoti dėl galutinio tikslo (ir ką paskui, po visų aukojimosi kančių, bus nesunku susigrąžinti arba pakeisti). Net jų pravardės buvo panašios - nors jie jas gavo dėl skirtingų priežasčių.

Patiko (0)

Rodyk draugams