Paprasta ir geniali knyga. Joje aprašoma visuomenė, kurios žmonės netenka regėjimo. Romano paprastumas tame, kad tiesiog įdomu skaityti, kas darosi su tais žmonėmis, kaip jie tvarkosi su juos ištikusia bėda. Net neieškant kokių tai paslėptų minčių. O genialumas - žvelgi giliau, ir tai sukrečia, kaip tai realu ir tikra.

Knyga paliko tokį didelį įspūdį, kad aš beveik iš tikrųjų sulaikiusi kvapą perskaičiau paskutinius puslapius - kaip ji gali baigtis? Ar pabaiga pateisins lūkesčius? Ypač, kai aš pati niekaip neįsivaizdavau, kokia ji gali būti. Bet vėlgi paprasta ir įtikinama.

Man patiko ir neįprastas rašymo stilius. Nors priešlapyje užsiminta, kad rašytojas nelabai sutarė su skyrybos ženklais. Bet galima rasti išeitį - pasiusti velniop visas skyrybos taisykles ir išrasti savo rašymo stilių.

Patiko (0)

Rodyk draugams