Ši knyga - tai pats didžiausias visų laikų mano knyginis iššūkis. Tik pasirodžius knygynuose vis paimdavau į rankas, pavartydavau, suprasdavau, kad tai ne man, ir padėdavau į vietą. Paskui rasdavau bibliotekoje. Vėl paimdavau, pavartydavau, suprasdavau, kad per mėnesį niekaip neperskaitysiu ir vėl padėdavau į vietą. Paskui radau nukainotą ir nusipirkau. Pastačiau lentynoje namie. Bandžiau skaityti, bet pirmieji du skyriai tikriausiai patys sunkiausi. Galiausiai pernai lapkritį sau pasakiau - gal ir neperskaitysiu, tai bent perversiu.

Nes knyga, kaip jokia kita iki šiol skaityta, yra labai interaktyvi. Turi vartyti, ieškoti reikiamų skyrių, ir tai privalumas. Nes neprivaloma visko skaityti, kad ko svarbaus nepraleistum. Žinai, kad nieko neprarasi, tik perskaitysi savo asmeninę romano versiją. Ir iš pradžių viskas taip ir ėjosi, kaip suplanuota - daugiau verčiau, negu skaičiau, ir maniau, kad tai bus tik didžiausias metų knyginis iššūkis.

...ir labai tyliu balsu pareiškė galutinai ir neatšaukiamai išeinąs iš Klubo ir visą tą Klubą, pradedant savimi ir baigiant visais kitais, apkraunąs iki ausų.

Bet gi jau šieji metai įpusėjo… Kur aš taip užtrukau?

Nes kuo toliau, tuo daugiau skaičiau, mažiau verčiau, skaityti sekėsi sunkiai ir lėtai, bet kartu labai patiko. Dar skatino žinojimas, kad kažin ar kada ką nors panašaus teks skaityti, o kur dar laukiantis pasididžiavimas baigus…

Be pasididžiavimo savimi dar liko ir receptas - puodeliui arbatos šaukštelis mėtų ir šaukštelis liepos žiedų. Aš labai greitai pabaigiau praeitų metų savo rinktų liepžiedžių atsargas. Ir pasižadėjau šiais metais prisirinkti daug daug daugiau.

Tikrasis bendravimas, kurį sudaro stabilūs santykiai, įstabus taikymasis prie pasaulio, negali būti vienpusis: ištiestą ranką turi pasitikti kita, iš kitur, iš kitos pusės.

Patiko (0)

Rodyk draugams