Man patinka kimono ir suši. Valgomosios lazdelės ir sakuros. Popierius ir geišos. Origami ir haiku.

Viduramžių Europoje buvo paplitęs posakis - iš Rytų ateina šviesa. Čia apie išmintį, jei kas nesuprato. Ir dabar šviesa ateina iš Rytų.

Bandau išreikšti savo santykį su Rytų rašytojais, bet man sekasi sunkiai. Netgi “Geišos išpažintyje” aš nesupratau, kam Seijuri reikėjo griebtis tokių sudėtingų būdų atsikratyti Nobu, kai man atrodė, kad būtų pakakę viską jam atvirai papasakoti. O juk knygos autorius net ne japonas.

Tai yra, pasaulėžiūra atrodo keista ir įdomi, man smalsu, bet neatrodo, kad tai labai suprasčiau. Į visa tai žvelgiu, kai į keistą, įdomų, kitokį reiškinį. Kai kas visai patinka, bet neatrodo, kad labai norėčiau daugiau gilintis.

Apie knygą? Gražus viršelis.

Patiko (0)

Rodyk draugams