Lėčiau žengė Juza. Kai nežinai, ar gerai eini - sparčiai nepažengsi.

Juk negalėjau, perskaičiusi tiek dienoraščių, neperskaityti ko nors iš paties rašytojo kūrybos. Ypač, jei domiesi Baltušiu, tai kone privalomas kūrinys. O perskaičiusi manau, kad privalomas, jei apskritai domiesi lietuvių literatūra, kultūra ar tiesiog Lietuva. Juza galėtų būti kone bendrinis XX amžiaus pirmosios pusės lietuvio paveikslas. Doras, jautrus, uždaras, darbštus ir užsispyręs. Dėl meilės išeina į pelkę. Bet laistant prakaitu žemę ten susikuria savo gyvenimą. Neskolina pinigų broliui (gal nelabai vertas), bet slepia ir trėmimo išvengusį buožiuką, ir žydus, ir partizanus. Suaugęs su žeme, neprisitaikantis prie naujovių - bet todėl vertas pagarbos.

Tikrai verta perskaityti.

O kai išmuša paskutinioji, tykiai išeina bitelė ant laktos, krinta sodo žolės tirštumon ir ilgai guli, laukdama sveikatos paėjėti toliau, o sulaukusi - eina, eina, eina pažoliui, kad toliau nuo avilio, iš kelio toms, jaunoms, svimbiančioms į avilį su kvapiu nešuliu. Senatvė neturi kliudyti jaunystei. O kai ir kojos nebeklauso, priglūsta bitelė žolės pašaknin ir tyliai numiršta, kaip tyliai miršta visi, kas dorai dirbo, ne našta kitiems, o reikalingas buvo.

Patiko (1)

Rodyk draugams