Juk ir šiais laikais tikima, kuo tik nori, - pasikeitė ne prietarų skaičius, o tik tikėjimo turinys.

Knygą skaičiau šešis mėnesius - kaip istorijos vadovėlį. Knyga tėčio - ir retkarčiais sulaukdavau klausimo - perskaitei? Bet juk neįmanoma vadovėlio išstudijuoti per savaitę - reikia bent semestro. O kadangi studentė pasitaikė ne itin pavyzdinga, tai semestras gavosi su pratęsimais. Bet negi manote, kad lengva domėtis dviejų tūkstančių metų istorija?

Žinoma, galima šaipytis iš to, kad Europos gimimas grindžiamas klastote, bet jei istoriją išvaduotume iš visų klastočių, vėl atsidurtume tamsioje oloje stengdamiesi akmeniu įskelti ugnį.

Tikriausiai dar sunkiau dviejų tūkstančių metų istoriją sutalpinti į keturis šimtus puslapių. Nors skaičiau labai lėtai ir retai, vis dėlto pasitaikydavo dienų, kai įveikdavau kelių šimtų metų laikotarpį. Tai buvo šiek tiek keista. Taip keista, kad galiausiai perskaičiusi knygą jaučiuosi nuveikusi didžiulį darbą, bet labai paviršutinišką.

Nužudymas kaip būdas spręsti valdžios klausimus valdovų šeimose buvo išbandytas ir visur mielai naudojamas metodas - dėl paprastumo ir veiksmingumo.

Jausmas toks, lyg pradūriau obuolio žievelę adata.

Patiko (0)

Rodyk draugams