Knygą pasiėmiau iš bibliotekos. Jau ten ji atrodė įtartina - sudvejojau, kodėl mane atstumia, kai parašyta mano naujojo mėgstamo rašytojo? Dabar toks laikotarpis, kai noriu perskaityti kuo daugiau Voneguto kūrinių, kito pasirinkimo nebuvo, tai vis tik paėmiau.

Gal kalta spaustuvė, knygos įrišimui naudojusi keistai kvepiančius klijus? O gal kuris iš tų daugelio skaitytojų, susijusių būtent su šiuo egzemplioriumi? Ar dar kas nors?… Bet knygos kvapas man nepatiko. Po pirmųjų puslapių pamaniau - gal priprasiu. Juk kvapo molekulės uoslės receptorius paprastai dirgina tik kelias minutes. Kur gi - nepripratau, o jaučiau priešiškumą knygai. Buvo svarbiau ne tai, kokia ji yra iš tikrųjų, o koks jos kvapas. (Kartais taip būna ir su žmonėmis, ar ne?)

Knygą baigiau skaityti. Ir jei jai būtų buvę lemta dirginti tik protinius mano dirgiklius, o ne ir fizinius, būtų patikusi. Dabar baigiu pamiršti, apie ką ji buvo, bet kvapo nepamiršiu dar ilgai.

Patiko (0)

Rodyk draugams