- Jis tave myli.

Dabar visas jos veidas šviečia ta nauja šviesa - ir skruostai, ir lūpos, ir lygi kakta po plaukų garbanom.

- Aš nežinojau, - sako ji. - Aš su juo kalbėjau gal vieną minutę.

- Todėl aš ir pabėgau, - sako Albertas ir nutyla, pražiojęs burną. Pagaliau jis ištaria: - Aš pavyduliavau. Aš irgi tave myliu.

Skaitant mano veide karts nuo karto pasirodydavo šypsena - šiek tiek pašaipi - o būdamas jaunas rašytojas nuosekliai rašyti visai nemokėjo. Keli pasakotojai, susisluoksniavęs laikas, besipainiojantys pirmas bei trečias asmenys. Bet kartu įdomu, ir kaip jis taip sugeba? Nes visai nepainu ir nesunku skaityti. Visi įvykiai, visi akcentai, visi posūkiai bei vingiai laiku ir vietoje. Malonu.

Kiek aš žinau, į lietuvių kalbą išverstos ir išleistos keturios knygos. Tai šią reiktų skaityti, jei kitos jau perskaitytos ir patiko. Bet jau kol nepasirodys naujas leidimas. Nes tiesiog fiziškai kentėjau skaitydama 1969 metais išleistą knygą. Su apmąstymais, o kokią įtaką gali turėti knygos turiniui jos išorė. Pasirodo, beveik gali.

Patiko (0)

Rodyk draugams