Šou žvaigždė buvo kaip iš pieno plaukusi prancūzė, murkianti daineles tokiu saldžiai aistringu balsu, kad atrodė, jog ji prievartauja mikrofoną.

Yra toks nuostabus Frank Stockton apsakymas “Nuotaka ar tigras”. Jame pasakojama apie karalių, mėgusį originaliai spęsti savo karalystės problemas. Nusikaltėlius jis arenoje pastatydavo prieš dvejas visiškai vienodas duris - už vienų tigras, už kitų nuotaka. Ir leisdavo pasirinkti. Rezultatas, manau, aiškus - arba tigro puota, arba vestuvės. Visas įdomumas prasideda, kai karalius į areną išleidžia savo vienintelės dukters meilužį. Rinktis - nuotaka ar tigras? Prieš žengdamas prie lemtingų durų jaunikaitis nusilenkia karaliui, o į mylimąją meta klausiamą žvilgsnį - kurios? Nes karalaitė padarė tai, kas iki šiol buvo neįmanoma - sužinojo durų paslaptį. Ji žino, kas yra kas už kurių durų. Ji mosteli ranka, mylimasis užtikrintai žengia atidaro… Ir čia rašytojas klausia - kas gi ten buvo - nuotaka ar tigras? Kur nukreipė įsimylėjusi moteris - ar išgelbėjo meilužio gyvybę? O gal priešingai - pavydi princesė mylimąjį pasiuntė pas tigrą?

Pastarosios knygos struktūra priminė šį kūrinį. Pusė knygos - tai radijo novelės užbaigiamos klausimais, kurie turėtų padirginti klausytojų vaizduotę. Kita - tai meilės istorija tarp jauno rašytojo ir gerokai vyresnės damos.

- Tikiuosi, visa tai - žaidimas, - pareiškė jis iškilmingai, žvelgdamas į akis kaip griežtas tėtušis. - Neužmiršk, vis dėlto tu ir aš - kol kas dar pienburniai.

- Jei pastosiu, prisiekiu - pasidarysiu abortą, - nuraminau draugą.

O aš būdama karalaitės vietoje rinkčiausi nuotaką.

Patiko (0)

Rodyk draugams