…niekada negalvokit, kaip padedat kitiems, galvokit, kaip jums kiti padeda. Dangus žino, kada atlyginti arba ne.

Knyga mane nuvylė…

Pirmiausia pradžia - Niujorke gyvenančiai jaunai rašytojai anksčiau nei matyta, nei girdėta teta pasiūlo keliauti Kinijos Šilko keliu ir už tai žada atsilyginti. Bandžiau save įsivaizduoti tokioje situacijoje - na niekaip, niekada to nedaryčiau. Pirmiausia įtarčiau kažką bloga - per daug jau paslaptingas pasiūlymas, per mažai informacijos. Ir pinigai, tarkim trys milijonai litų, manęs negundytų. Toks jau mano charakteris, jog niekada pinigai nebuvo siekiamybė ar pagunda. Žinios, patirtis, nuotykiai - štai kas mane gundo.

O pagrindinė herojė, sugundyta pinigų, leidžiasi į kelionę. Kadangi ji kinė ir keliauja man egzotišku ir nežinomu keliu, iš šitos dalies tikėjausi daug. Bet viskas pateikta labai paviršutiniškai ir trumpai.

Dar yra meilės istorija. Bei keli klystkeliai. Juk ji gražuolė kinė, kurios žavesiui neatsispiria vyrai. Bet ir čia nusivyliau - galutinis kandidatas buvo tas, kuris man labiausiai nepatiko. Kadangi mylimasis jaunesnis, rašytoja nevengė užuominų apie motinos ir vaiko santykius. Tai kišo kiekviena proga - man pasirodė nesveika.

Ir pagaliau finišas, kelionės pabaiga ir atsakymai į klausimus. Sakysit, esu per daug priekabi? Bet man nepatiko. Kai jau žinau visą istoriją, tai tetos vietoje būčiau neslapukavusi, o viską papasakojusi iš pradžių. Ir tada jau tikėčiausi, kad dukterėčia iškeliaus. Man patiktų, jei su manimi taip elgtusi. Tai gundytų labiau nei pinigai.

Gyvenimas eina į priekį. Visada.

Patiko (0)

Rodyk draugams