BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Romain Gary LIŪDNIEJI KLOUNAI

…ar gali būti, kad vienatvė yra niekada neišklausyta malda?

Nors rašydamas Romain Gary yra pilnas pašaipos ir cinizmo, bet kalbėdamas apie meilę yra tikras romantikas. Kartais net toks sentimentalus bei saldus, jog suabejoji - argi gyvenime taip būna?

Galų gale dantis valaisi ne dėl kitų.

Ši knyga - tai meilės istorija - labai romantiška - karo, verslo, spindesio, politikos, idėjų, Holivudo, mafijos pasaulyje.

Kiekvienai metais visoje žemėje reikėtų švęsti dieną, kai žmogus prašytų gamtos atleidimo.

O ši citata dabartiniais laikais atrodo kaip niekada prasminga.

Rodyk draugams

Vytautas Sirijos Gira RAUDONMEDŽIO ROJUS / KANARĖLĖS

Abu mes turėjome po aštuonetą metų ir galbūt sėdėjome ant savo mamyčių minkštų kelių, nesuprasdami, koks kietas bus gyvenimas.

Pasiėmiau knygą iš bibliotekos dėl pirmojo romano. Bet aišku, kad perskaičiau ir antrąjį.

Aišku, kad mačiau tokio pat pavadinimo serialą. Tai paskui magėjo perskaityti ir knygą. Visai patiko, išskyrus keletą užuominų, skirtų pašlovinti tai santvarkai, kuri buvo, kai romanas buvo išleistas. Ir nepatiko, kad visos Karolio moterys miršta arba susijusios su mirtimi (Viktės atveju). Tai jau nesveika. Arba rašytojas mėgsta tvarką. Jei miršta, tai visos.

Antroji istorija - tai koliažas iš dviejų moterų, vyro ir rašytojo. Smalsu - ar rašytojas knyginį rašytoją išgalvojo, ar sukūrė veikėją remdamasis savo patirtimi, ar ten iš tikrųjų jis pats. Irgi patiko - nors žmonės gyvenime retai taip kalba. Arba keista - kaip pagrindinis veikėjas galėjo savo mylimąją kaimynams pristatyti kaip pusseserę ir kartu norėti su ja susituokti? Kaip tada būtų aiškinęsis? Ir abi herojės moterys taip pat miršta.

Prakeiktas vangumas, dėl kurio žmonės prasilenkia kelyje, nors užtektų pasakyti tik vienui vienintelį žodį, nelaukiant, kol jį pratars sutiktasis…

Rodyk draugams

Emile Ajar PSEUDO Romain Gary EMILE’IO AJARO GYVENIMAS IR MIRTIS

Neteisinga tvirtinti, kad tautos ir žmonės duoda vieni kitiems į snukį todėl, kad vieni kitų nesupranta. Jie duoda į snukį todėl, kad vieni kitus supranta.

Net nežinau, kodėl nusprendžiau perskaityti visas lietuviškai išleistas rašytojo knygas. Ypač, kai labiausiai patikusias perskaičiau pirmiausia. Bet ką pradėjau mėgstu ir pabaigti.

Savo apimtimi tai nedidelė knygelė. O joje net du kūriniai - Emile Ajar romanas, kurį skaitai ir nesupranti - ar tai pilnas didžios prasmės (kurios negali pagauti) kūrinys, ar rašytojo sapaliojimai (iš didelio rašto išėjo iš krašto). Antroji dalis - tai Romain Gary paaiškinimas, kodėl nusprendė kurti prisidengęs slapyvardžiu ir kaip tai jam sekėsi. Pastaroji patiko labiau.

Apskritai tai galiausiai perskaičiau tik todėl, kad nelabai daug puslapių.

Kėdės mane ypač baugina, nes jų forma primena žmogaus nebuvimą.

Rodyk draugams

Juozas Baltušis VIETOJ DIENORAŠČIO. 1976 - 1983

Ko gi ji, žaltė, man neparašo?! Žadėjo gi!

Tęsiu dienoraščio skaitymą. Kuris sukaltas kaip geras romanas - lemtinga meilė, šeimos rūpesčiai, visuomenės keliami iššūkiai ir valdžios trukdžiai. Ir Dalia - niekaip nedingstanti iš herojaus gyvenimo ir minčių.

Žmonės ir patys puola bei drasko vienas kitą, ir ne iš bado, kaip rykliai, o iš pykčio, pavydo, nenoro pasirodyti menkesniu. Tik vanduo neparaudonuoja, kai jie plėšosi. Žmonės vis labiau atpranta raudonuoti.

Vis labiau piktinasi esama santvarka, vis didėja nusivylimas - viskuo - valdžia, politine santvarka, jaunystės idealais, partija, šeima, giminėmis, vaikais, kūrybiniais pasiekimais. Ankščiau tikėjo Dalia - dabar nebeliko ir jos.

Niūru ant dūšios. Tenka taikytis su mintim, kad Rusijoje niekuomet nebus jokios demokratijos, jokių laisvių ir jokios tvarkos.

Stebino rašytojo darbo stilius. Arba nerašo visai, arba rašo, bet sunkiai, paskui skaito ir brauko, meta ir vėl rašo. Ir nuolat skundžiasi, koks negabus, tingus, niekam tikęs esąs. Stebisi skaitytojų meile - netiki, kad iš jo raštų kas nors gali išeiti.

Nieko nerašau Nieko nerašau Nedirbu visai Nuotaika švaka Nieko nerašau Visai netalentingas esmi Truputį dirbau, bet nieko gero Tuščia diena O laikas bėga, bėga, bėga Gal ir išeis kas nors paskaitomo Nieko nedirbu Nuotaika visai švaka

Meilė gali būti arba abipusė, arba  - jokia.

Rodyk draugams

Nikos Kazantzakis PASKUTINIS GUNDYMAS

- Ačiū tau, Viešpatie, už viską, - murmėjo jis tirtėdamas, - už vienatvę, už alkį, už šaltį - nieko netrūksta.

Jėzaus gyvenimo pagrindu sukurtą knygą skaičiau ne vieną. Ir tiesą sakant tas siužetas gerokai jau įgrisęs. Dar vienos tikrai neketinau skaityti, bet viename interviu Nijolė Oželytė pasakė, kad tai buvo paskutinė jos skaityta grožinės literatūros knyga. Ir mane tai sudomino.

…ką tik išleistas iš Dievo rankų, švelniai leidosi tyras rytas…

Čia Jėzus - tai žmogus su daugybe abejonių. Jis myli ir nori meile išgydyti pasaulį. Bet kartu suvokia, kad to neužteks. Reikia ugnies - tikros ir aistringos - sudeginti senąjį pasaulį, kad ant griuvėsių galėtų pastatyti naująjį. Taigi Jėzus myli, abejoja, kankinasi, bėga nuo savo likimo, yra gundomas net pakabintas ant kryžiaus - būti Dievo sūnumi nelengva.

Saulė kyščiojo pirštus į ežerą ir spindesiu akino žemę.

Pats mėgstamiausias veikėjas - Judas. Rašytojo interpretacija labai patiko. Kitur jis išdavikas, čia artimiausias Jėzaus draugas ir bendražygis, stipriausios dvasios ir geriausiai jį suprantantis. Kiti mokiniai - tai prisiplakėliai pasekėjai, svajojantys apie garbę, turtus ir šlovę. Ir pasiruošę išduoti Jėzų - ar iš baimės, ar iš per menko tikėjimo. Tik Judas eina iki galo. Jam svarbi idėja - Izraelio laisvė. O Jėzus tai pajungia savo tikslams - visos žmonijos išlaisvinimui. Vienintelis mokinys, kurio tikrai reikėjo Jėzui!

- Dievo ratas pasisuko, - pasakė, - nekaišiok į jį pagalių.

Rodyk draugams

Juozas Baltušis VIETOJ DIENORAŠČIO. 1970 - 1975

Man patinka dienoraščiai. Aš pati esu dienoraščių rašytoja. Rašau nuo pat ankstyvos paauglystės, nepastoviai, išskyrus kelis pastaruosius metus. Per metus prirašau užrašų knygelę. Ten renginių  ir svarbių įvykių aprašymai, kasdieninės mintys, patikusios kitų mintys, užrašai planuojant ateities įvykius, netgi plaukų kirpimo ir dažymo tvarkaraštis. Tai toks mano dienoraštis.

O metus pradedu su svetimu, bet labai ypatingu ir įdomiu dienoraščiu. Esu skaičiusi kelias Baltušio knygas. Patiko. Dabar skaitysiu dar. O pastaroji knyga labiausiai patiko tuometinio laikotarpio aprašymu, abejonėmis dėl meilės ir šeimos, kūrybinėmis kančiomis ir savikritika. Atrodo nieko ypatinga, bet labai įdomu. Ir jei kas pasakys, kad anais laikais buvo geriau - prisiekiu, į veidą mesiu šią knygą. O ji sunki. Pensijos dešimt rublių, kainos nuolat kyla, trūksta būtiniausių dalykų, visur eilės ir blatas - ar tokių laikų ilgitės? Žmogus, tais laikais užėmęs privilegijuotą padėtį, rašo nesirinkdamas žodžių ir jais baisisi bei blaiviai suvokia visą tų laikų tragizmą. Ir pritaria tarybinei santvarkai tik todėl, kad netiki jog Lietuva kitais būdais gali išlaikyti savo savastį. Bet laikas parodys, kad tai netiesa.

Dienoraštis nėra pozityvus. Daug minčių apie artėjančią mirtį, abejonių dėl savo kūrybos, gyvenimo prasmės, rūpesčių dėl šeimos, draugų ir bendražygių praradimų. Tuo pačiu rašytojas tampa artimas, lyg būtų šalia ir su juo bendrautum, klausytum jo nuomonės.

Šiandien vėl pozavau Elvyrai Radauskaitei. Biustas žada būti įdomus, geras, išraiškingas. Bene pirmoji ji pagavo mano bruožus kaip reikiant, atskleidžia suktą būdą, nepasitikintį charakterį, viskuo nusivylusį pokvailį idealistą.

Rodyk draugams

Romain Gary (Emile Ajar) GYVENIMAS DAR PRIEŠ AKIS

Puikus pavadinimas metų pabaigai ir naujų pradžiai. Teikiantis vilties.

Daugiau apie knygą kažin ko pasakyti negaliu, perpasakoti turinį neturiu jokio noro, tai pateiksiu šiek tiek praeitų metų statistikos.

Kurgi ne! “Nereikia bijoti” - tai patarimas debilams. Ponas Chamilis visada kartodavo, kad baimė yra pats patikimiausias mūsų sąjungininkas ir kad vienas Dievas žino, kur mes be jos nueitume, jūs jau patikėkite mano, senio, patirtimi.

Per metus perskaičiau keturiasdešimt šešias knygas. Daugiau nei pernai. Metų rašytojas Romain Gary. Pradėjau nuo vienos knygos, dabar baigiu perskaityti visas lietuviškai išleistas. Ilgiausiai skaityta, bet ne daug ką palikusi - Clarissa Pinkola Estes, Ph. D. “Bėgančios su vilkais”. Metų knyga - Nikos Kazantzakis “Graikas Zorba”. Perskaičius paliko daugiausiai minčių, o per Kalėdas padovanojau vienam vyriškiui vietoj vadovėlio - kaip reikia gyventi.

Ponia Roza sako, kad gyvenimas gali būti labai gražus, tik nieks jo dar iš tikrųjų neatrado, ir kad to belaukiant reikia gi kažkaip stumti dienas.

Rodyk draugams

Romain Gary (Emile Ajar) MEILUTIS SMAUGLIO VIENATVĖ PARYŽIUJE

- Viskas dėl rožių. Jų žiedlapiai rausvi kaip ir šyknaskylės raukšlelės, iš čia ir radosi poetinis įvaizdis - rožės žiedlapis.

Tiek pastarasis romanas, tiek “Dangaus šaknys’ rašyti prieš kelis dešimtmečius. Tai tikrai nėra mėgstamiausi šio rašytojo kūriniai, bet abu pribloškė aktualumu - tai kas atrodo tapo visiems svarbu ne taip jau seniai, pasirodo yra aprašyta jau seniai. Ekologija ir vienatvė.

…ir kad gamtos man jau pilna subinė, atsiprašant, ir kad man, po galais, reikia švelnumo, meilės ir draugystės.

Gal ne taip skaudžiai, bet ir aš susiduriu su tokiomis pačiomis bėdomis, kaip ir pagrindinis veikėjas. Todėl negaliu vertinti tik kaip grožinės literatūros ir rašytojo vaizduotės vaisiaus. Tai tikra. Aš žinau.

Kaip jautiesi, kai trūksta dar poros rankų, kad tave apkabintų. Kai iš atsitiktinių smulkmenų sukuri ištisus santykius su kitu žmogumi. Ponas Kuzenas gyveno Paryžiuje. Aš gyvenu gerokai mažesniame mieste. Bet užmegzti bent kiek artimesnius santykius bent su vienu kitu šių miestų gyventoju kartais būna taip sunku. Beveik neįmanoma. Žinau, kas yra vienatvė.

Žinau ir tai, kad meilė kartais būna abipusė, bet aš nepretenduoju į prabangą. Pirmoji būtinybė - turėti ką mylėti.

Rodyk draugams

Romain Gary MOTERS ŠVIESA

Trumpas kūrinys, bet man jis buvo labai sudėtingas. Daug dialogų, jie sunkiai suprantami. Ir turinys tik labai apgraibomis.

Ji jau sukosi eiti, ir aš išsigandau, kad įvyks blogiausia: kad mudu prasilenksime dėl comme il faut, dėl pagarbos padorumui ir visuomenės elgesio normoms.

Romanas - tai viena naktis. Vyras kankinasi, nes jo labai mylima žmona tuo metu žudosi, kadangi nebenori tęsti mirtinos ligos agonijos. Moteris, palaidojusi tragiškai žuvusią dukterį, bei besikankinanti su bepročiu vyru.

Suprasti viską, ką rašytojas norėjo pasakyti - man tai buvo per sudėtinga. Gerai, kad knyga - tik truputį daugiau nei šimtas puslapių. Daugiau būtų per daug.

Kaip galėtum atskirti tikra nuo netikra, kai miršti nuo vienatvės? Susitinki kokį nors tipą, pasistengi, kad jis atrodytų tau įdomus, išsigalvoji jį nuo pradžios iki galo, nuo galvos iki kojų aprengi dorybėmis, užsimergi, kad geriau jį matytum. Jis stengiasi tave suklaidinti, tu irgi.

Rodyk draugams

Clarissa Pinkola Estes, Ph. D. BĖGANČIOS SU VILKAIS

Koranas išmintingai perspėja, kad po mirties mums teks atsakyti už visus leistinus malonumus, kurių atsisakėme būdami gyvi.

Kažkada buvo populiarūs knygų skaitymo iššūkiai. Bet manęs tai niekada nesudomino. Nes knygas imu ir skaitau. Ir manęs raginti nereikia. Bet šita knyga tai tikras iššūkis! Kuriems galams aš iš vis pradėjau ją skaityti? Nes jei bendrai paėmus populiariausia ir labiausiai rekomenduojama knyga yra “Mažasis princas”, tai imant vien moteris - pastaroji. Norėjau pažiūrėti, kas tai per daiktas.

Kas iš mūsų nesame klydę galvodami, neva kas nors kitas gali mus pagydyti, įkvėpti, pripildyti.

Jau ne kartą esu sakiusi, kaip aš nemėgstu savipagalbos knygų. Nes jei joms pritariu - kuriems galams jas skaityti? O jei man dėstomos mintys nepatinka - kam save kankinti ir piktintis? Bet čia kažkoks tarpinis variantas. Aš pritariau parašytoms mintims, bet tai, kaip jos dėstomos ir pateikiamos, man buvo nauja.

Ten, kur žalojama moterų dvasia ir kūnas, paprastai atitinkamai žalojama ir kultūra bei visuomenė, o galiausiai - ir pati Gamta.

Knygai perskaityti prireikė beveik metų. Ir tai pabaigoje save spaudžiau, nes norėjau baigti dar šiais metais. Džiaugiuosi, kad perskaičiau, buvo gerų minčių, patiko perteikiama idėja, bet nemanau, kad skaitysiu dar kartą.

Jei niekuomet neisi į girią, tau nieko niekada nenutiks, ir tavo gyvenimas taip ir neprasidės.

Rodyk draugams