BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Susanna Kubelka SUDIE, VIENA - BONJOUR, PARYŽIAU!

Kitų motinų sūnūs irgi gražūs.

Kai prieš daugelį metų dar skaičiau moteriškus žurnalus, teko rasti kelis interviu su rašytoja. Panašiu metu perskaičiau “Ofelija mokosi plaukti” bei “Madam pareis vėliau”. Rašytoja ir jos mintys patiko labiau negu knygos! Bet po to vis tiek perskaičiau visas kitas tuo metu išleistas jos knygas.

Pastaroji gi pasirodo grįsta asmenine patirtimi. Veiksmas prasideda 1971 metais Vienoje, kai doktorantūroje studijuojanti trisdešimtmetė mergina, kartais dar dirbanti ir vertėja, užmezga romaną su vyresniu vedusiu vyriškiu. Pagrindinė herojė - graži ir protinga. Skaitant daugybę kartų kilo klausimas - kaip ji tiek laiko sugebėjo tiek ištverti. Melą, neištikimybę, patyčias, neįgyvendintus pažadus… Kaip atsvara pateikiamos kelionės po pasaulį, prabangūs viešbučiai, dovanos ir finansinė parama. Laikai buvo kitokie. Ir daug dalykų, kurie savaime suprantami buvo tada, dabar jau vertinami kitaip. Kad ir finansinė moters nepriklausomybė. Bet skaitant man atrodė, kad aš daugybę daugybę kartų būčiau atsakiusi neigiamai. Gal net pačioje pradžioje - kai viskas dar buvo tik gražu.

Paskui galvojau - o gal tai mano bėda? Gal aš nelanksti, per greitai esu linkusi nubrėžti ribą? Aš pati savo gyvenime nemoku apsimetinėti, temti gumą, bent jau palaukti ir pažiūrėti, kas gausis. Kartais tai padeda išvengti bėdų. Kartais tai padeda išvengti nuotykių…

- Geriau baisi pabaiga negu baisumai be pabaigos.

Pastaroji frazė knygoje kartojama keletą kartų. Nepaisant tokios išminties jos autorė nepritaiko to savo gyvenime. Ji verčiau kankinasi su baisumais be pabaigos, negu kad ėmusi ir viską užbaigusi.

Man neįdomu, ką jis kalba, mane domina tik tai, ką daro.

Rodyk draugams

Isabel Allende VIDURY ŽIEMOS

Bet matai, gyvenimas niekada nepalieka mūsų ramybėje, anksčiau ar vėliau mus prisimena.

Vidury vasaros skaityti knygą “Vidury žiemos”. Su daug daug sniego ir šalčio.

Nepasakytum, kad rašytojos romanų temos lengvos. Ar kad knygos skirtos prasiblaškymui ir atsipalaidavimui. Bet dėka gebėjimo pasakoti talento man skaitosi lengvai ir su dideliu malonumu. Kai artėjant pabaigai galvoji, kad galėtų tęstis ir tęstis.

Tikriausiai siekiant pritraukti skaitytojus viršelyje paminėta, kad knyga primena “Dvasių namus”. Niekas ten neprimena (nebent tuo, kad paminėtas dėdė nušautas prezidentas).

O čia beveik detektyvas. Trys veikėjai ir lavonas. Besimezganti meilės istorija, kuri bent jau man prieš penkiolika metų būtų atrodžiusi juokinga, o dabar su amžiumi tapo visai suprantama. Sudėtingos herojų gyvenimo istorijos. Karo nusikaltimai, bjauri politinė situacija, skurdas, gaujos, prekyba žmonėmis, šeimos tragedija, emigracija - visa tai gali rasti knygoje. Bet kadangi viskas pateikta nesupainiojamu Allende stiliumi, skaitymas teikė didžiulį malonumą.

Mirtį įsivaizduodama kaip slenkstį, stengėsi įminti, kas jos laukia anapus. Nebijojo peržengti to slenksčio, bet, būdama šiame pasaulyje, troško visapusiškai naudotis gyvenimu, niekuo nesirūpindama, jausdamasi neįveikiama.

Rodyk draugams

John Katzenbach PROFESORIUS

Yra tokie rašytojai, kurių knygas skaitau visas iš eilės. Čia vienas iš jų. Ir tik todėl, kad labai patiko pirmoji perskaityta knyga - “Analitikas”. Paskui skaičiau iš inercijos tikėdamasi, kad ir kitos bus tokios pat įdomios. O juk toks žanras man net ne itin patinka… Paskui knygos baigėsi. Bet kai po kurio laiko aptikau dar vieną, pasirodė kad inercijos vis dėlto dar yra.

Romanas apie senstantį, sparčiai atmintį prarandantį, kamuojamą demonų ir lydymą mirusiųjų profesorių. Apie daugybę problemų šeimoje turinčią, ir lyg to neužtektų, iškrypėlių poros pagrobiamą paauglę. Policininkę, besistengiančią kuo geriau atlikti savo pareigas. Ir porą, save laikančių menininkais ir kūrėjais, bet tęsančią iškrypusiais seksualiniais nusikaltėliais.

Tokia knyga, kurią, kol skaitei, buvo įdomu, bet paskui pamirši apie ką ji, nelieka nieko vertingo, ką norisi išsaugoti. Knyga - kaip greitas maistas. Suvartojai, buvo skanu, daug kalorijų - bet iš to išeis tik šūdas.

Rodyk draugams

Edgar Rice Burroughs MARSO PRINCESĖ

Skaitydama prisiminiau mokyklos laikus, kai mokiniams buvo duota užduotis - parašyti knygą. Nežinia kodėl, bet daugelis iš mūsų rinkosi rašyti fantastinę istoriją. Manoji knyga buvo keliolikos puslapių storio, ir aš daugiau laiko praleidau ne kurdama istoriją, o ją perrašinėdama, piešdama iliustracijas ir įrišdama.

Tai fantastinė knyga. Bet svarbiausia - kaip visada - yra meilė. Nesvarbu, kad aistros kartais priminė Pietų Amerikos serialus. Vis tiek patiko.

Ir taip tylėdami mes žingsniavome mirštančio pasaulio paviršiumi, tačiau krūtinėje, bent jau vieno iš mūsų, užgimė tas pats seniausias, bet amžinai naujas jausmas.

Rodyk draugams

Nikos Kazantzakis GRAIKAS ZORBA

- Pasakyk man, kam tu panaudoji maistą, kurį suvalgai, ir aš pasakysiu, kas tu esi, - tarė jis man kartą. - Vieni paverčia jį riebalais ir mėšlu, kiti darbu ir gera nuotaika, dar kiti, kiek girdėjau, - dievu. Vadinasi, yra trys žmonių rūšys. Aš, šefe, nepriklausau nei prie geriausiųjų, nei prie blogiausiųjų. Esu per vidurį. Tai, ką suvalgau, paverčiu darbu ir gera nuotaika. Tai nėra pats blogiausias dalykas!

Aš labai nemėgstu savipagalbos knygų. Per visą gyvenimą esu perskaičiusi tik kelias. Nes jei skaitau ir pritariu parašytoms mintims, tai man nebeįdomu skaityti. Jaučiuosi, lyg gaiščiau laiką. O jei nepritariu - mane tai nervina. Vėlgi, nenoriu skaityti toliau.

Bet ši knyga - tai tobulas savipagalbos vadovėlis vyrams. Kai kas tinka ir moterims, bet vyrams absoliučiai viskas. Dėl to būtent vyrams skirto požiūrio į gyvenimą tarpais net buvo sunku skaityti. Bet labai patiko. Viena iš tų knygų, kurių neįmanoma pacituoti - tam tinka viskas.

Rodyk draugams

Stephen King LIZĖS ISTORIJA

…(nors ponia Ouel, aprašydama gašlius urvinius žmones, ima truputį erzinti)…

Šie metai išskirtiniai mano skaitymo istorijoje tuo, kad pradėjau planuoti tai, ką skaitysiu. Anksčiau daugiausia skaitydavau tai, kas pakliuvo po ranka. Šių metų pradžioje pagalvojau apie kelis rašytojus, kurių kūrybą noriu skaityti. Paskui buvo kelios rekomendacijos. Dar sužinojau, kad išleidžiamos mano mėgstamų, tų, kurių skaitau viską, rašytojų knygos. O kadangi negaliu visko skaityti iš karto, sudariau tokį nelabai ilgą sąrašėlį. Paskui jis dar buvo papildytas keliais įrašais, keli buvo išbraukti.

Bet praėjus pusei metų neramu - sąrašas tik ilgėja. O neramu - nes - o jei nespėsiu…

“Gyvenimas nesąžiningas”

Aš mėgstu planuoti, ir savo planus išreikšti punktais. Bet labiausiai man patinka, kai punktai virsta darbais ir įvykiais, ir gali būti išbraukiami bei pamirštami.

O šio romano rekomendaciją išgirdau iš Kakės Makės rašytojos. Visas interviu buvo be galo nuobodus, bet knyginė rekomendacija pasirodė įdomi ir netikėta. Aš nemėgstu siaubo istorijų. Bet kaip ir suvalgyti, taip ir perskaityti galiu viską. Jaudino ir buvo įdomu. Nors man tai labiau buvo panašu į meilės, o ne siaubo istoriją.

Anot Skoto, žmonės neturėtų gyventi namuose, kuriuose yra daugiau nei dvi tupyklos, antraip juos apima didybės manija.

Rodyk draugams

Daiva Ulbinaitė NUSTOKIM KRŪPČIOT Prezidentė Dalia Grybauskaitė

…devyniasdešimtmetis Izraelio vadovas paklausė šešiasdešimtmečio Rusijos prezidento, kam reikia kariauti ir grobti žemes, jei neribotų išteklių šaltinis esančios žmogaus smegenys, kai viską galima pasiekti ne jėga, o protu.

Dalia Grybauskaitė yra moteris, kuria nuoširdžiai žaviuosi ir kaip valstybės vadove, ir kaip moterimi. Ir man gaila, kad jos prezidentavimo laikotarpis baigiasi. Nes dabar tikrai neatrodo, kad pakaitalas yra jos vertas.

Aišku knygą galima kaltinti idealizavimu, šališkumu, minėjimų tik pasiekimų neužsimenant apie nesėkmes. Bet tai ne istorijos vadovėlis. Tai artimo žmogaus prisiminimai. Ir tai skaitant reikia prisiminti.

Man, kadangi kaip minėjau esu gerbėja, knyga labai patiko.

Rodyk draugams

George Orwell GYVULIŲ ŪKIS

Pamenate prieš kurį laiką seimo pirmininkui nutikusį nemalonų incidentą su šia knyga? Būtent šitas įvykis ir mane pastūmėjo perskaityti knygą, kurios šiaip skaityti neketinau. Ir kas po to? Vertėjo skaityti dėl išprusimo, tam kad nepakliūtumei į nemalonias situacijas, kad turėtumei bendrąjį išsilavinimą. Bet dėl turinio?… Aš dar esu tos kartos, kuriai aprašomi įvykiai pažįstami iš tikrųjų. Jei ne per savo pačios, tai tėvų ir senelių patirtį. Todėl nelabai įdomu, tiesą sakant.

Rodyk draugams

Kobo Abe ŽMOGUS DĖŽĖ

Plona keista knyga. Kas yra žmogus dėžė - ar tai realus asmuo? Valkata? O gal tai alegorija? Vienatvės ir atskirties? Ar jis vienas? O gal jie keli? Tai vienišo žmogaus dienoraštis? Ar tai vyksta iš tikrųjų? Bent jau knygos pasaulyje?

Tą savaitę, kai skaičiau, pakeičiau darbo vietą. Po darbo dar eidavau į jogos treniruotes. Tai skaičiau viso to tarpuose. O knyga tam buvo labai tinkama - tarpinė.

Rodyk draugams

Jean M. Auel PIRMYKŠTĖ MOTERIS Uolų prieglobstis (5)

Ailos istorija tęsiasi. Pagaliau jie su Jondalaru pasiekė jo gimtinę. Ir Aila jau nežinia kurį kartą vėl pasakoja savo istoriją ir bando pritapti prie dar vienos žmonių grupės.

Žinau, kad šiose knygose didelio tikslumo ieškoti neverta, bet visgi noriu prisikabinti. Daugybę kartų pabrėžiama, kokia stora yra Zelandonė. Visais laikais žmonės buvo įvairaus kūno sudėjimo. Bet akmens amžiuje buvo įmanoma nutukti? Nuo ko?

Susipažinęs su Aila Jondalaras be galo bjaurėjosi plokščiagalviais. O paskui paaiškėja, kad turi maišytą pusbrolį. Ir pusseserė jungiasi su tokiu. Tai iš kur tas pasibjaurėjimas? Nes pasirodo, kad žmonės tolerantiškesni, negu buvo galima tikėtis.

Rodyk draugams