BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Romain Gary DANGAUS ŠAKNYS

- Ne, negalėčiau dėtis iš tikrųjų ją gerai pažįstas, aš tik dažnai galvodavau apie ją, o tai - dar vienas būdas susirasti draugiją.

Labai seniai skaičiau taip ilgai vieną knygą. Nors įdomi ir aktuali, bet sunkiai skaitoma. Ir laimėjusi Goncourt’ų premiją. Gal todėl nereikia Sabaliauskaitei piktintis, kad jos knygos nenominuoja - privaloma sąlyga premijai gauti - būti sunkiai skaitomai.

Žmogus ėmė nebesutarti su erdve, žeme, net pačiu oru, kurio reikia jo gyvybei palaikyti.

Knyga parašyta 1956 m. Vadinamas pirmuoju “ekologiniu” romanu. Bet savo prasmės neprarado ir dabar aktualus kaip niekada. Skaitant netgi kyla mintis - jei mums lemta išnykti didelėse kančiose - mes to verti.

…tarp dviejų išsipūtusių skruostų, už kurių tarsi buvo kažkas užkišta: atodūsis, juoko pliūpsnis ar koks nors visiškas vėmalas…

Rodyk draugams

Žiuljeta Benconi MARIJANA d’ASELNA III (5)

Štai ir paskutinė penkialogijos knyga. Jos varomoji jėga - Marijanos pamišimas dėl Jasono. Turiu įtarimą, kad rašytoja nebeturėjo apie ką rašyti - nes kitaip pagrindinė herojė neturėjo pamesti proto dėl tokio vyro, kai įprastai yra pakankamai sveikai mąstanti būtybė. Ir šitas pamišimas baigia įkyrėti ir darosi nebeįdomu.

Taigi knyga yra apie tai, kaip Marijana nuolat gelbėja Jasoną, o jis ir vėl patenka į bėdą, arba ją palieka dėl neaiškių priežasčių.

Knygoje minima Lietuva, Vilnius ir Kaunas. Tik kad pagrindinė herojė tuo metu arba nekaip jaučiasi, arba skuba pirmyn, tai paminėjimai gražūs, bet epizodiniai.

Ir tada pagaliau - kaip netikėta - laiminga pabaiga - po daugybės pavojų ir nuotykių - ramus gyvenimas su mylimu vyru, kurį išrinko globėjas - dar vienas įrodymas, kodėl reikia klausyti vyresniųjų.

- Krestelėti gyvenimą? - mąsliai tarė Marijana. - Mano vargšas bičiuli, man atrodo, kad daugelį metų tik tai ir dariau. Jis su manimi elgiasi kaip kokosinė palmė: veda daug gerų vaisių, bet jie krinta man ant galvos.

Rodyk draugams

Žiuljeta Benconi MARIJANA d’ASELNA II (4)

Likimo niekas nepasirenka, jam paklūsta!

Veiksmas vyksta visai kitaip negu kad aš tikėjausi. Ir tai puiku. Reiškia, kad knyga neparašyta pagal šabloną. Įvykiai veja vienas kitą ir neleidžia nuobodžiauti. Kas bus Marijanos gyvenimo vyras - tai pirmoji knyga iš penkių, kuri verčia suabejoti iš anksto numatytu scenarijumi - ar Jasonas, apie kurį žinome nuo pirmųjų puslapių, ir kuris yra pagrindinis pretendentas, ar krikštatėvio išrinktas kunigaikštis vyras?

Tarp kitko, pasigirsiu - aš atspėjau kunigaikščio paslaptį!

Rodyk draugams

Romain Gary PAUKŠČIAI SKRENDA MIRTI Į PERU

Apsakymų rinkinys. Kažkada apsakymai buvo mėgstamiausias literatūros žanras. Tikriausiai todėl, kad nereikia skaityti didelio kūrinio, kad pagautum vertingą mintį. Dabar gi norisi jau daugiau puslapių, daugiau minties interpretacijų, daugiau laiko.

Apsakymai patiko. Atrodo specialiai sudėlioti nuo neįdomiausių iki įdomiausių. O gal reikėjo laiko apsiprasti su žanru, pagauti rašytojo stilių ir mintį, prisitaikyti.

Žmonės man šlykštūs, daktare, neapsakomai šlykštūs. Jie siaubingi. Siaubingi - štai tinkamas žodis. O jei tikrai norite išgirsti mano nuomonę, tai jų dar nėra: reikėtų juos išgalvoti. Žmonės, daktare, - ak, ak! Leiskite nusijuokti. Norėčiau juos pamatyti: gal vieną dieną medicinai pažangėjant tokių ir rasis, bet kol kas viskas, ką matau, - tai išsigimėliai, taip, daktare, tikrai taip: moraliniai ir intelektualiniai išsigimėliai, kitaip nepasakysi.

Rodyk draugams

Madeline Miller KIRKĖ

…vienatvei pasmerktame gyvenime pasitaiko retų akimirkų, kai greta tavo sielos netikėtai nusileidžia kita, kaip kad žvaigždės kartą per metus paglosto žemę.

Viena iš labai giriamų ir rekomenduojamų šių laikų knygų. Dėl nuostabios kalbos, feministinio požiūrio, puikiai panaudotos graikų legendos. Patiko, bet gal nebūčiau linkusi su visais bendru choru aikčioti, kokia nuostabi knyga. Nes rašytoja nieko naujo neišgalvojo - tik mūsų dienų kalba papasakojo senovės graikų mitą. Giriama feministinė interpretacija - bet kaip gali būti kitaip, kai viena moteris atsiduria prieš vyrus. Ir netgi ne kaip maištininkė kovotoja. Ji tik įsimylėjusi moteris bandanti surasti savo laimę. Dzeusui reikėjo ne ištremti Kirkę į Ajają, o ištekinti už Gliauko - ir šios istorijos nebūtų buvę. O pabaiga buvo šiek tiek netikėta, bet labai gera.

- Kartą, dar jaunystėje, nugirdau mūsų rūmų gydytojo žodžius. Jis sakė, kad o parduodami vaistai tėra akių dūmimas. Anot jo, daugelis žaizdų užgyja pačios, jeigu tik duodi joms laiko.

Rodyk draugams

Kristina Sabaliauskaitė PETRO IMPERATORĖ I knyga

Vėliau daug kartų mačiau, kaip prasideda mūšiai, kampanijos, karo atakos. Visada tas pat: žemėlapis ir keli diedai aplink jį. Ne tie, kurie žus.

Tai viena iš rašytojų, kur nesvarbu, ką beparašytų, skaitau viską. Bet įdomu kiek knygų mylėtojų Lietuvoje taip nedaro? Knyga puikiai parašyta, ir tikrai labai patiko. Bet..

Skaityti buvo nelengva. Dėl aprašomo laikotarpio, šalies, vyro, moters gyvenimo baisumo. Pati baisiausia pasaulio šalis - Rusija. Buvo, yra ir atrodo, kad bus ir toliau. Kur gyvenimas sunkus tiek vyrams, tiek moterims - tiesa, skirtingai. Visi bijo. Visi geria. Degtinę. Dar negimę kūdikiai, o jau rekrūtai. Viskas, kas pasiekiama, tai tik žmonių skaičiumi - kariaujama, pastatoma.

Norėjau, kad vaikščiotų švarus ir gražus. Ir - gyvas. Kad kuo ilgiau vaikščiotų gyvas. Su manimi. Ar net be manęs…

Seksas, kraujas, prievarta, mirtis, nešvara, karas - romano raktiniai žodžiai.

Vidurnaktį geriausia pasitikti nuogai: tada net karaliams nesvarbu - skarmalai ar suknelės.

Man teko paskaityti iki penkto, kol supratau, ką reiškia skyrių pavadinimai. O jums?

Rodyk draugams

Gail Honeyman ELEONORAI OLIFANT VISKAS GERAI

Ko gero, viena iš priežasčių, kodėl mes vis dar pajėgiame tęsti mums skirtos trukmės egzistenciją šioje žaliai mėlynoje ašarų pakalnėje, yra ta, kad visada matome, kad ir kaip toli blykčiojančią, pokyčių galimybę.

Atrodo, kad tai labiausiai rekomenduojama šių laikų knyga. Visi arba skaitė, arba dar skaitys.

Skaitant pirmuosius puslapius buvau šiek tiek nusivylusi - tikėjausi perskaityti vienišos moters istoriją, o susidūriau su kažkokia psichine. Paskui paaiškėja, kad Eleonora turi daugiau gebėjimų bendrauti negu kad kiti žmonės. Ir savo vienišumui ji turi paaiškinimą. Kitokį, negu kad aš tikėjausi.

Knyga yra apie vienišą merginą. Bet lyg tyčia veiksmo metu aplink ją atsiranda žmonės. Na, kitaip ir negali būti - kitu atveju knyga būtų labai neįdomi. Tik nutolusi nuo tikrovės - aš juk puikiai žinau - iš tikrųjų tai neatsiranda…

Atrodo, kad visuomenėje  nėra tokio dydžio socialinės skylės, pro kurią galėtų įlįsti Eleonora.

Perskaičius liko ne visai aiškus tas reikalas su mama. Ir koks bus Eleonoros suorganizuotas kalėdinis vakarėlis, kuris turi visiems patikti?!

- Na, gerai, kaip sakoma, viską reikia išbandyti, išskyrus kraujomaišą ir tautinius šokius.

Rodyk draugams

Žiuljeta Benconi MARIJANA d’ASELNA I (3)

Kai mes pasensime, daug maloniau bus knaisiotis prisiminimuose negu dūsauti.

Toliau tęsiasi Marijanos nuotykiai. Net nuostabu, kaip ji dar neatsigavusi nuo vieno jau patenka į kitą. Be jokių pertraukų, be jokio atokvėpio. Tikėjausi, kad ši knyga bus apie jos vyrą. Bet buvo apie mylimąjį. Apie vyrą atrodo bus sekanti. Ir atrodo, kad įdomesnė.

Knyga paimta iš bibliotekos - tai reiškia, kad skirta masiniam naudojimui. Ir todėl tie žmonės, kurie plėšo iš tokių knygų lapus, nusipelno labai griežtos bausmės. Dėl tų kelių trūkstamų lapų nemanau, kad daug praradau turinio prasme, bet buvo labai nesmagu, kai jų neradau savo vietoje. Žmonės, nedarykit šitaip!

Rodyk draugams

Romain Gary AITVARAI

- Aš tau draudžiu kalbėti tokias nesąmones, - surikau. - Gyvenimas turi ausis.

Kažkur Prancūzijoje, kažkada seniai gyveno berniukas. Kadangi neturėjo tėvų, tai augino šiek tiek kvaištelėjęs dėdė, gaminantis aitvarus. Berniukas sutiko ir pamilo mergaitę. O paskui prasidėjo antrasis pasaulinis karas.

Važiavau paskui jį ant dviračio ir verkiau nosimi. Ašaros visada randa sau kelią, ir mes veltui stengiamės jas sulaikyti.

Knyga, kuri prasideda kaip paaugliška meilės istorija, ilgainiui virsta labai rimta knyga. Laimė, kad visa tai pagardinta nepaprastu rašytojo humoro jausmu. Nes kitaip būtų dar viena liūdna knygą apie karą. Nors linksmų tokia tema tikriausiai negali būti.

Visa, ką mes galėjome pasakyti vienas kitam, už mus pasakė tyla, ji, kaip sena ištikima bičiulė, stengėsi, kiek galėjo.

Labai labai patiko. Net ir pabaiga.

- Liudo, ar tu bijai mirti?

- Nebijau, bet nelabai noriu.

Rodyk draugams

Žiuljeta Benconi MARIJANA II (2)

Ji vienodai dosniai dalijo savo pagalbą, laiką, pinigus, savo širdį ir užuojautą ir nesuprato, kodėl turėtų daryti išimtį tokiam natūraliam dalykui kaip jos puikus kūnas.

Tęsiu Marijanos nuotykių skaitymą. Šioje knygoje sužinome, ką Marijana myli iš tikrųjų ir kokių aplinkybių verčiama turi ištekėti už kito, nors horizonte pasirodo laikytas mirusiu pirmasis vyras.

Skaityti smagu, nors prisipažinsiu - kai vežiausi knygą į kelionę, aplenkiau viršeliu, kad nebūtų matyti, ką skaitau.

Rodyk draugams