BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žiuljeta Benconi MARIJANA d’ASELNA I (3)

Kai mes pasensime, daug maloniau bus knaisiotis prisiminimuose negu dūsauti.

Toliau tęsiasi Marijanos nuotykiai. Net nuostabu, kaip ji dar neatsigavusi nuo vieno jau patenka į kitą. Be jokių pertraukų, be jokio atokvėpio. Tikėjausi, kad ši knyga bus apie jos vyrą. Bet buvo apie mylimąjį. Apie vyrą atrodo bus sekanti. Ir atrodo, kad įdomesnė.

Knyga paimta iš bibliotekos - tai reiškia, kad skirta masiniam naudojimui. Ir todėl tie žmonės, kurie plėšo iš tokių knygų lapus, nusipelno labai griežtos bausmės. Dėl tų kelių trūkstamų lapų nemanau, kad daug praradau turinio prasme, bet buvo labai nesmagu, kai jų neradau savo vietoje. Žmonės, nedarykit šitaip!

Rodyk draugams

Romain Gary AITVARAI

- Aš tau draudžiu kalbėti tokias nesąmones, - surikau. - Gyvenimas turi ausis.

Kažkur Prancūzijoje, kažkada seniai gyveno berniukas. Kadangi neturėjo tėvų, tai augino šiek tiek kvaištelėjęs dėdė, gaminantis aitvarus. Berniukas sutiko ir pamilo mergaitę. O paskui prasidėjo antrasis pasaulinis karas.

Važiavau paskui jį ant dviračio ir verkiau nosimi. Ašaros visada randa sau kelią, ir mes veltui stengiamės jas sulaikyti.

Knyga, kuri prasideda kaip paaugliška meilės istorija, ilgainiui virsta labai rimta knyga. Laimė, kad visa tai pagardinta nepaprastu rašytojo humoro jausmu. Nes kitaip būtų dar viena liūdna knygą apie karą. Nors linksmų tokia tema tikriausiai negali būti.

Visa, ką mes galėjome pasakyti vienas kitam, už mus pasakė tyla, ji, kaip sena ištikima bičiulė, stengėsi, kiek galėjo.

Labai labai patiko. Net ir pabaiga.

- Liudo, ar tu bijai mirti?

- Nebijau, bet nelabai noriu.

Rodyk draugams

Žiuljeta Benconi MARIJANA II (2)

Ji vienodai dosniai dalijo savo pagalbą, laiką, pinigus, savo širdį ir užuojautą ir nesuprato, kodėl turėtų daryti išimtį tokiam natūraliam dalykui kaip jos puikus kūnas.

Tęsiu Marijanos nuotykių skaitymą. Šioje knygoje sužinome, ką Marijana myli iš tikrųjų ir kokių aplinkybių verčiama turi ištekėti už kito, nors horizonte pasirodo laikytas mirusiu pirmasis vyras.

Skaityti smagu, nors prisipažinsiu - kai vežiausi knygą į kelionę, aplenkiau viršeliu, kad nebūtų matyti, ką skaitau.

Rodyk draugams

Romain Gary AUŠROS PAŽADAS

Pakakdavo tik išeiti iš stovyklos ir atsidurdavau Provanso kaime, truputį geidulingame savo grožiu, kur akmenys, išsibarstę tarp kiparisų, primena paslaptingus dangaus griuvėsius.

Aš šiek tiek vėluoju. Prieš daugiau kaip mėnesį pamačiau To filmo anonsą. Nuėjusi į biblioteką labai nustebau radusi pusę lentynos rašytojo knygų. Nesitikėjau, kad lietuviškai apskritai yra. Na ir žinot - patiko. Rašytojo sugebėjimas su humoru žvelgti į gyvenimo negandas ir šmaikščiai tai užrašyti. Neaprėpiama motinos meilė, jos kova už sūnaus ateitį, skatinama didžiulių lūkesčių. Nepatiko - “Vilnius - Rytų Europos miesteliūkštis”. Tiesa, tuo metu taip ir buvo. Bet… nėra nė vieno lietuviško vardo, jokių Lietuvos pėdsakų. Bet kartu klaidingai rašoma kad knyga mums turi būti įdomi dėl minimo Vilniaus. Knygoje minimas vaikystės miestas - ir jis galėjo būti bet koks. Manau, knyga vis tiek būtų buvusi tokia pati.

Laimė, mums ką tik buvo išdalinti plieniniai šalmai, kad apsisaugotume galvas. Anglai ir amerikiečiai, žinoma, dėjosi šalmus ant galvos, o prancūzai, visi be išimties, dengė jais tą savo personos dalį, kurią laikė kur kas brangesnę.

Rodyk draugams

Galina Dauguvietytė POST SCRIPTUM

- Bet ne visada gali daryti tai, ką nori, nes esi ne vienas - yra tėvai, vaikai, antrosios pusės. Yra apribojimų.

- Reikia mokėti išsisukti. Yra pogrindis. Laikinai galima išeiti į pogrindį.

Knyga parašyta interviu forma. Tai pokalbis apie viską - gyvenimą, meilę, darbą, vyrus, nuotykius, pažiūras, keliones, politiką, vaikystę, tėvus, Kauną, Vilnių, Lietuvą, Ameriką, užsienį, karą, televiziją, teatrą, meilės istorijas, vaikus, draugus, žymius žmones. Perskaičiau per dieną.

Ir dėl pinigų jos žiūri į tokius, kad aš, sena boba, būdama negyvenamoje saloje, įlipčiau į medį ir bijočiau, kad vėjas nenupūstų.

Rodyk draugams

Žiuljeta Benconi MARIJANA I (1)

Panorau lengvos knygos vasarai. Bet pirmi puslapiai buvo per lengvi. Rimtai galvojau - mesiu. Bet kuo toliau, tuo darėsi įdomiau. Nepavydžiu herojei neramaus gyvenimo, bet skaityti buvo gera. Kaip “Trys muškietininkai”, tik pagrindinė veikėja moteris.

O jos vardas įkvėpė suskaičiuoti kiek per gyvenimą esu mačiusi Lotynų Amerikos serialų.

  • “Čigonė”. (Buvo keista, kad pagrindinė herojė trumpaplaukė).
  • “Betė bjaurusis ančiukas”. (Juokingas ir neįprastas tai kategorijai).
  • “Laukinukė”. (Gaila, nemačiau pabaigos. O Marlene Favela yra pati gražiausia pasaulio moteris).
  • Nepamenu pavadinimo - apie trys dvynes seseris. Po avarijos viena dingsta, antra lieka akla, o trečia yra blogoji.

Ir viskas.

…jog pasaulyje nieko nėra vertingesnio už gyvybę ir kad šauktis mirties nesėkmės akivaizdoje - ne tik didelė nuodėmė, bet ir didelė nepagarba, nedėkingumo išraiška.

Rodyk draugams

Galina Dauguvietytė PERPETUUM MOBILE

Kaip visada būna skaitant biografijas, prisiminimus, autobiografijas ir pan. įdomiausia dalis yra vaikystė. Šiuo atveju vaikystė dar sutampa ir su nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, tai dar įdomiau. Paskui jau ne taip. Daug vardų, kurie man nieko nesako, mažiau asmeniškumų. Visi vardai paminėti išskyrus pirmojo vyro vardą. Negi tikrai atsiminimai apie tą laikotarpį tokie prasti? Daug baliavota. Juoktasi ir mylėta. Net tada, kai dirbant Liepojoje teko važinėti į Šventąją nusipirkti maisto, nes Latvijoje jo nebuvo. Ir dar kažkas gali išdrįsti pasakyti, kad prie ruso buvo geriau. Buvo blogai, tik senatvėje jaunystės prisiminimai idealizuojami. Nes kas buvo vakar ne visada ir prisimenama.

Daug kas neišlaiko, negera. Ten buvo tokia nedidelė operacinė, dirbo gydytojas. Jis mums pirštu pamoja, ateiname į tą operacinę. Mums po pusę stiklinės gryno spirito. Užkandos dar nėra, ne metas, tai užkandame vitaminais.

Rodyk draugams

Ildefonso Falcones JŪROS KATEDRA

Ši knyga - tai rekomendacija. Ir tikrai - seniai buvau skaičiusi tokią įdomią knygą.

Jau pirmieji skyriai privertė susimąstyti. Tiek vyrų tiek moterų gyvenimas yra sunkus. Palyginti nelabai išeina, nes sunkus dėl skirtingų priežasčių. Bet moters gyvenimas dažnai sunkus vien todėl, kad vyrai nusprendžia pasimatuoti bybius. Romanas prasideda vestuvėmis. Į svečius įsiprašęs ponas pareiškia savo teises į pirmąją naktį. Po to dar jaunikį priverčia išprievartauti savo jaunąją žmoną, nes nenori prisiimti atsakomybės už pavainikį. Bet gi gimus teisėtam vaikui ponui niežti savimeilę, nes atsiranda abejojančių jo vyriškumu.

O kas labiausiai kenčia? Jauna moteris, kurios tėvas manė sėkmingai ištekinęs dukrą.

Knygoje daug neteisybės moterų atžvilgiu, likimo smūgių, karo ir maro, diskriminacijos ir fanatiškos neapykantos. Bet yra meilė, draugystė, sėkmė ir žmonių gerumas. Tikrai verta skaityti.

Rodyk draugams

Sophie Kinsella TURIU JŪSŲ TELEFONĄ

O, Dieve, kaip bjauru. Tokiam atvejui turėtų būti numatyta išėjimo ceremonija. Turėtų būti įrašas maldyne. Persigalvojusios nuotakos žengimas nuo altoriaus.

Knyga skirta atsipalaidavimui. Gal net nusijuoksite skaitydami.

Dabar gerai žinau, kodėl atsirado tradicija naktį prieš vestuves praleisti atskirai. Ne dėl romantikos, ne dėl sekso, ne dėl skaistybės ar ko kita, o kad nesusipyktum ir nežengtum prie altoriaus niršdama ant jaunikio, ketindama jam iškloti visas buitines tiesas, vos tik baigsis ceremonija.

Rodyk draugams

Jean M. Auel PIRMYKŠTĖ MOTERIS Išpieštų urvų kraštas (6)

Kai pradėjau skaityti šią seriją, maniau, kad yra tik trys knygos. Paskui sužinojau, kad iš tikrųjų yra šešios. Dabar, kai perskaičiau, manau kad gal ir būtų užtekę trijų. Nes ar būtina nuolat priminti Ailos kilmę, kiekvieną kartą jai prakalbus aiškinti kodėl kalba su akcentu, kaip prisijaukino gyvūnus ir sveikinasi su Vilku, o kitus žmones tai gąsdina, kaip ją myli Jondalaras, kaip ji neteko savo šeimos ir ją užaugino gentis, o įdukrino mamutojai, kas suteikė išsilavinimą, kas buvo Iza ir Krebas, kaip buvo sunku mokytis gentyje, nes ji neturėjo prisiminimų ir taip toliau, ir t. t. … O jei dar prisiminsime, kad ir prieš tai buvusiose knygose yra nemažai vietos skirta pakartoti tai, kas jau buvo, tai originalaus turinio belieka pusė.

Bet kita vertus, tiems, kurie skaito nuo 1980 m. gal toks rašymo būdas yra visai priimtinas.

…yra penki metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo bei du šaltieji - ankstyva žiema ir vėlyva žiema.

Ant visų šešių knygų viršelių užsimenama, kad Aila - tai moteris, kurios rankose žmonijos likimas. Ir nei vienoje tiesiai į šitą klausimą neatsakyta. Ar atsakymas yra tai, jog Aila pirmoji iš urvinių žmonių suprato, jog vaiko pradėjimui būtinas vyras? Gal geriau būtų nesupratus. Nes tai buvo matriarchatinio pasaulio suvokimo pabaiga ir pradžia daugybei paprotinių suvaržymų, kad tik vyras būtų tikras, jog augina savo vaikus.

Rodyk draugams