BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Daiva Ulbinaitė NUSTOKIM KRŪPČIOT Prezidentė Dalia Grybauskaitė

…devyniasdešimtmetis Izraelio vadovas paklausė šešiasdešimtmečio Rusijos prezidento, kam reikia kariauti ir grobti žemes, jei neribotų išteklių šaltinis esančios žmogaus smegenys, kai viską galima pasiekti ne jėga, o protu.

Dalia Grybauskaitė yra moteris, kuria nuoširdžiai žaviuosi ir kaip valstybės vadove, ir kaip moterimi. Ir man gaila, kad jos prezidentavimo laikotarpis baigiasi. Nes dabar tikrai neatrodo, kad pakaitalas yra jos vertas.

Aišku knygą galima kaltinti idealizavimu, šališkumu, minėjimų tik pasiekimų neužsimenant apie nesėkmes. Bet tai ne istorijos vadovėlis. Tai artimo žmogaus prisiminimai. Ir tai skaitant reikia prisiminti.

Man, kadangi kaip minėjau esu gerbėja, knyga labai patiko.

Rodyk draugams

George Orwell GYVULIŲ ŪKIS

Pamenate prieš kurį laiką seimo pirmininkui nutikusį nemalonų incidentą su šia knyga? Būtent šitas įvykis ir mane pastūmėjo perskaityti knygą, kurios šiaip skaityti neketinau. Ir kas po to? Vertėjo skaityti dėl išprusimo, tam kad nepakliūtumei į nemalonias situacijas, kad turėtumei bendrąjį išsilavinimą. Bet dėl turinio?… Aš dar esu tos kartos, kuriai aprašomi įvykiai pažįstami iš tikrųjų. Jei ne per savo pačios, tai tėvų ir senelių patirtį. Todėl nelabai įdomu, tiesą sakant.

Rodyk draugams

Kobo Abe ŽMOGUS DĖŽĖ

Plona keista knyga. Kas yra žmogus dėžė - ar tai realus asmuo? Valkata? O gal tai alegorija? Vienatvės ir atskirties? Ar jis vienas? O gal jie keli? Tai vienišo žmogaus dienoraštis? Ar tai vyksta iš tikrųjų? Bent jau knygos pasaulyje?

Tą savaitę, kai skaičiau, pakeičiau darbo vietą. Po darbo dar eidavau į jogos treniruotes. Tai skaičiau viso to tarpuose. O knyga tam buvo labai tinkama - tarpinė.

Rodyk draugams

Jean M. Auel PIRMYKŠTĖ MOTERIS Uolų prieglobstis (5)

Ailos istorija tęsiasi. Pagaliau jie su Jondalaru pasiekė jo gimtinę. Ir Aila jau nežinia kurį kartą vėl pasakoja savo istoriją ir bando pritapti prie dar vienos žmonių grupės.

Žinau, kad šiose knygose didelio tikslumo ieškoti neverta, bet visgi noriu prisikabinti. Daugybę kartų pabrėžiama, kokia stora yra Zelandonė. Visais laikais žmonės buvo įvairaus kūno sudėjimo. Bet akmens amžiuje buvo įmanoma nutukti? Nuo ko?

Susipažinęs su Aila Jondalaras be galo bjaurėjosi plokščiagalviais. O paskui paaiškėja, kad turi maišytą pusbrolį. Ir pusseserė jungiasi su tokiu. Tai iš kur tas pasibjaurėjimas? Nes pasirodo, kad žmonės tolerantiškesni, negu buvo galima tikėtis.

Rodyk draugams

Jean M. Auel PIRMYKŠTĖ MOTERIS Kelionė per lygumas (4)

Tiek daug žemės, ir tiek mažai žmonių.

Trečiosios knygos pabaiga man nepatiko ir kėlė daug klausimų. Kodėl mamutojai, kurie taip vertino Ailą ir skaičiavo kokį prestižą ji gali suteikti giminei, taip lengvai išleido ją su Jondalaru? Kodėl Jondalaras buvo toks mėmė, ir jei ne Ailos ryžtas, būtų išėjęs vienas ir nelaimingas? Iš ar toks mėmė tikrai geriausias pasirinkimas Ailai?

Ketvirtojoje knygoje Aila ir Jondalaras keliauja į pastarojo gimtinę. Daug gamtos ir gyvūnų aprašymų. Maisto ir buities. Ir sekso. Akmens amžiaus penkiasdešimt atspalvių. Galime sužinoti, kaip mylisi mamutai, o paskui ir urviniai žmonės.

Kiti mamutai mirštantįjį saugodavo kaip naujagimį. Jie susiburdavo aplinkui, bandydavo padėti jam atsistoti. Kai viskas būdavo baigta, jie nugaišusį gentainį palaidodavo po žemių, žolių, lapų ar sniego krūva. Žmonės žinojo, kad mamutai laidoja ir kitus nugaišusius gyvūnus ir net mirusius žmones.

Bet skaitant apima suvokimas - kokia vis dėlto sena mūsų motulė Žemė. Nuo Kristaus gimimo praėjo du tūkstančiai metų. Atrodo daug. Bet žemės amžiuje tai tik akimirka.

Sausoje, šaltose senovinėse pievose prie ledyno įvairiomis turtingos žemės gėrybėmis dalijosi didžiulė faunos įvairovė. Ji išliko dėl to, kad vienų gyvūnų mitybos ir gyvensenos ypatumai derėjo arba papildė kitų gyvių gyvenimo ritmą. Netgi plėšrūnams pakako grobio. Tačiau atsirado naujų, išradingų ir kūrybingų gyventojų, kurie ne taikėsi prie aplinkos, bet saviškai ją keitė. Žemėje jau pradėjo ryškėti jų buvimas.

Rodyk draugams

George R. R. Martin PO PUOTOS 2 dalis Ledo ir ugnies giesmė (6)

Knyga baigiasi, o aš jaučiu didžiulę, baisulingą baimę, kad neturiu sekančios knygos. Ar tikrai knygai parašyti reikia tiek daug metų? Aš bijau, kad nebūtų kaip su “Mergina su drakono tatuiruote” - rašytojas ėmė ir numirė. Ne visos istorijos turi turėti pabaigą - bet Šitą Pabaigą aš noriu sužinoti. Net jei ji bus liūdna ir nuvilianti.

Rodyk draugams

George R. R. Martin SAPNAI IR DULKĖS 1 dalis Ledo ir ugnies giesmė (5)

- Jis tikriausiai rūsyje, sėdi prie knygų. Mano senasis septonas sakydavo, kad knygos - tai kalbantys mirusieji. O aš pasakysiu, kad mirę žmonės turėtų tylėti. Niekas nenori klausytis numirėlio kliedesių.

Maniau, kad į šitą traukinį gerokai pavėlavau. Pavėlavimai turi savų pliusų - visą seriją gali skaityti iš karto. Bet pasirodo, kad nė velnio. Serialo pabaigos teko laukti metus. Knygų pabaigos galima ir nesulaukti. Baisu, kad rašytojas nenumirtų. Kad aš nenumirčiau. Paskutinė knyga pasirodė 2011 m. Per tą laiką spėjo ir sukurti ir užbaigti visą serialą. O rašytojas, lyg pasityčiodamas, kuria kažkokias priešistores. Arba naujus veikėjus. Lyg esamų neužtektų. Nes ar tikrai reikėjo Jaunojo Grifo? Man jis atrodo netikras pinigas. Labai tikiuosi sulaukti ir sužinoti kaip bus.

- Kol miršta, skaitytojas nugyvena daugybę gyvenimų, - paaiškino Džodženas. - O neskaitantis žmogus gyvena tik kartą.

Rodyk draugams

Andrius Tapinas PREZIDENTAS

Likimas turi savotišką humoro jausmą ir linkęs į savo intrigas įtraukti niekuo dėtus žmones - taip stotyje supainiojami lagaminai, iš kurių viename yra branduoliniai kodai, o kitame tik švarios kojinės, šortai ir knyga apie tai, kaip tapti lyderiu.

Skaičiau jau seniai - gerokai prieš rinkimus. Bet Blogas yra labai blogas, ir atblogėja nepriklausomai nuo mano norų. O aš tada nežinau ką daryti. Galvoju - reikia rišti su šituo reikalu. Bet įvyksta stebuklas - šiandien Blogas yra geras.

Knyga nestora, lengvai paskaitoma, skirta pramogai. Būtų smagi, jei tik vaizduotėje knygos veikėjai taip nesusisietų su tikrais žmonėmis. Pirmasis šimtas puslapių buvo drungnoki, bet paskui kuo arčiau galas - tuo darėsi įdomiau. Net ir knygos pabaiga - tokia kaip ir tikruose rinkimuose. Tik romane pateikiama didesnė intriga.

Tik du žmonės po ironiškai besišypsančia delčia pametė protą.

Rodyk draugams

Herbjorg Wassmo DINOS TESTAMENTAS

Tarp tų rankų regėjo vartantis Anos laisvę.

Knyga, kurios mažiausiai tikėjausi sulaukti. Atrodė, kad juk “Karnos kraičiu” baigiasi Dinos gyvenimo istorija, tai koks dar begali būti tęsinys?…

Atsitiktinai pamačiau knygyne ieškodama kitos knygos. Ir jau pats pirmas įspūdis, susidarytas perskaičius viršelį, buvo labai neigiamas. Nes Karna nemėgstamiausia šių romanų herojė. Ir tai, kas jai nutinka čia, atrodo natūrali išdava. Gaila mergaitės, bet skaityti nebuvo įdomu. Mane jau anksčiau stebino tam tikras jos pamaldumas, net fanatiškumas. Taip, laikai buvo kiti - bet juk Benjaminas ir Ana gana liberalūs žmonės. O močiutė iš vis tikra supermoteris, sugebėjusi sukurti savo gyvenimą labai nepalankiomis aplinkybėmis. Nesvarbu, kad kartais labai abejotinais būdais.

Perskaičiau - bet tikrai - tokio tęsinio šiuo atveju gal geriau nereikėjo…

Didelė tuštuma liudijo, kad Viešpats pasiėmęs milžinišką kastuvą perkėlė pagrindinį trobesį į dangų.

Rodyk draugams

George R. R. Martin VARNŲ PUOTA Ledo ir ugnies giesmė (4)

- Taip, bet aš - karalius. Mardžerė sako, kad visi turi daryti tai, ką liepia karalius. Noriu, kad rytoj būtų pabalnotas mano šyvas ristūnas ir seras Loras vadovautų mano karybos pamokai. Dar noriu kačiuko ir nenoriu valgyti burokų.

Tai jau knyga, kai daug kas vyksta kitaip negu seriale. Įdomu, ar rašytoją įtakoja jį aplenkęs serialas?

Sakoma, kad rašytojas jau iš anksto planavo daug veikėjų. Tai šioje knygoje jis galutinai atleido vadžias. Čia balsą turi visi. Ir tai, viena vertus, sukuria platesnį vaizdą, plečia pasakojimo akiratį, bet, kita vertus, kuria papildomus puslapius ir atitolina atomazgą. Ir susimastai - ar tikrai toks turėjo būti turinys - su begaliniu veikėju skaičiumi, daugybe šalutinių istorijų, likimo vingių ir paslapčių? Ar tik turėjo būti tikrai daug puslapių? O skaitytoja nekantrauja, ji nori visko čia ir dabar.

Ir mane vis dar stebina, kaip reikėjo tai daugybei veikėjų sugalvoti vardus, herbus, gyvenimo ir šeimos istorijas. Ir sukurti aplinką, kurioje jie gyvena. Tikrai įspūdingas darbas.

Rodyk draugams