BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Romain Gary PAUKŠČIAI SKRENDA MIRTI Į PERU

Apsakymų rinkinys. Kažkada apsakymai buvo mėgstamiausias literatūros žanras. Tikriausiai todėl, kad nereikia skaityti didelio kūrinio, kad pagautum vertingą mintį. Dabar gi norisi jau daugiau puslapių, daugiau minties interpretacijų, daugiau laiko.

Apsakymai patiko. Atrodo specialiai sudėlioti nuo neįdomiausių iki įdomiausių. O gal reikėjo laiko apsiprasti su žanru, pagauti rašytojo stilių ir mintį, prisitaikyti.

Žmonės man šlykštūs, daktare, neapsakomai šlykštūs. Jie siaubingi. Siaubingi - štai tinkamas žodis. O jei tikrai norite išgirsti mano nuomonę, tai jų dar nėra: reikėtų juos išgalvoti. Žmonės, daktare, - ak, ak! Leiskite nusijuokti. Norėčiau juos pamatyti: gal vieną dieną medicinai pažangėjant tokių ir rasis, bet kol kas viskas, ką matau, - tai išsigimėliai, taip, daktare, tikrai taip: moraliniai ir intelektualiniai išsigimėliai, kitaip nepasakysi.

Rodyk draugams

Madeline Miller KIRKĖ

…vienatvei pasmerktame gyvenime pasitaiko retų akimirkų, kai greta tavo sielos netikėtai nusileidžia kita, kaip kad žvaigždės kartą per metus paglosto žemę.

Viena iš labai giriamų ir rekomenduojamų šių laikų knygų. Dėl nuostabios kalbos, feministinio požiūrio, puikiai panaudotos graikų legendos. Patiko, bet gal nebūčiau linkusi su visais bendru choru aikčioti, kokia nuostabi knyga. Nes rašytoja nieko naujo neišgalvojo - tik mūsų dienų kalba papasakojo senovės graikų mitą. Giriama feministinė interpretacija - bet kaip gali būti kitaip, kai viena moteris atsiduria prieš vyrus. Ir netgi ne kaip maištininkė kovotoja. Ji tik įsimylėjusi moteris bandanti surasti savo laimę. Dzeusui reikėjo ne ištremti Kirkę į Ajają, o ištekinti už Gliauko - ir šios istorijos nebūtų buvę. O pabaiga buvo šiek tiek netikėta, bet labai gera.

- Kartą, dar jaunystėje, nugirdau mūsų rūmų gydytojo žodžius. Jis sakė, kad o parduodami vaistai tėra akių dūmimas. Anot jo, daugelis žaizdų užgyja pačios, jeigu tik duodi joms laiko.

Rodyk draugams

Kristina Sabaliauskaitė PETRO IMPERATORĖ I knyga

Vėliau daug kartų mačiau, kaip prasideda mūšiai, kampanijos, karo atakos. Visada tas pat: žemėlapis ir keli diedai aplink jį. Ne tie, kurie žus.

Tai viena iš rašytojų, kur nesvarbu, ką beparašytų, skaitau viską. Bet įdomu kiek knygų mylėtojų Lietuvoje taip nedaro? Knyga puikiai parašyta, ir tikrai labai patiko. Bet..

Skaityti buvo nelengva. Dėl aprašomo laikotarpio, šalies, vyro, moters gyvenimo baisumo. Pati baisiausia pasaulio šalis - Rusija. Buvo, yra ir atrodo, kad bus ir toliau. Kur gyvenimas sunkus tiek vyrams, tiek moterims - tiesa, skirtingai. Visi bijo. Visi geria. Degtinę. Dar negimę kūdikiai, o jau rekrūtai. Viskas, kas pasiekiama, tai tik žmonių skaičiumi - kariaujama, pastatoma.

Norėjau, kad vaikščiotų švarus ir gražus. Ir - gyvas. Kad kuo ilgiau vaikščiotų gyvas. Su manimi. Ar net be manęs…

Seksas, kraujas, prievarta, mirtis, nešvara, karas - romano raktiniai žodžiai.

Vidurnaktį geriausia pasitikti nuogai: tada net karaliams nesvarbu - skarmalai ar suknelės.

Man teko paskaityti iki penkto, kol supratau, ką reiškia skyrių pavadinimai. O jums?

Rodyk draugams

Gail Honeyman ELEONORAI OLIFANT VISKAS GERAI

Ko gero, viena iš priežasčių, kodėl mes vis dar pajėgiame tęsti mums skirtos trukmės egzistenciją šioje žaliai mėlynoje ašarų pakalnėje, yra ta, kad visada matome, kad ir kaip toli blykčiojančią, pokyčių galimybę.

Atrodo, kad tai labiausiai rekomenduojama šių laikų knyga. Visi arba skaitė, arba dar skaitys.

Skaitant pirmuosius puslapius buvau šiek tiek nusivylusi - tikėjausi perskaityti vienišos moters istoriją, o susidūriau su kažkokia psichine. Paskui paaiškėja, kad Eleonora turi daugiau gebėjimų bendrauti negu kad kiti žmonės. Ir savo vienišumui ji turi paaiškinimą. Kitokį, negu kad aš tikėjausi.

Knyga yra apie vienišą merginą. Bet lyg tyčia veiksmo metu aplink ją atsiranda žmonės. Na, kitaip ir negali būti - kitu atveju knyga būtų labai neįdomi. Tik nutolusi nuo tikrovės - aš juk puikiai žinau - iš tikrųjų tai neatsiranda…

Atrodo, kad visuomenėje  nėra tokio dydžio socialinės skylės, pro kurią galėtų įlįsti Eleonora.

Perskaičius liko ne visai aiškus tas reikalas su mama. Ir koks bus Eleonoros suorganizuotas kalėdinis vakarėlis, kuris turi visiems patikti?!

- Na, gerai, kaip sakoma, viską reikia išbandyti, išskyrus kraujomaišą ir tautinius šokius.

Rodyk draugams

Žiuljeta Benconi MARIJANA d’ASELNA I (3)

Kai mes pasensime, daug maloniau bus knaisiotis prisiminimuose negu dūsauti.

Toliau tęsiasi Marijanos nuotykiai. Net nuostabu, kaip ji dar neatsigavusi nuo vieno jau patenka į kitą. Be jokių pertraukų, be jokio atokvėpio. Tikėjausi, kad ši knyga bus apie jos vyrą. Bet buvo apie mylimąjį. Apie vyrą atrodo bus sekanti. Ir atrodo, kad įdomesnė.

Knyga paimta iš bibliotekos - tai reiškia, kad skirta masiniam naudojimui. Ir todėl tie žmonės, kurie plėšo iš tokių knygų lapus, nusipelno labai griežtos bausmės. Dėl tų kelių trūkstamų lapų nemanau, kad daug praradau turinio prasme, bet buvo labai nesmagu, kai jų neradau savo vietoje. Žmonės, nedarykit šitaip!

Rodyk draugams

Romain Gary AITVARAI

- Aš tau draudžiu kalbėti tokias nesąmones, - surikau. - Gyvenimas turi ausis.

Kažkur Prancūzijoje, kažkada seniai gyveno berniukas. Kadangi neturėjo tėvų, tai augino šiek tiek kvaištelėjęs dėdė, gaminantis aitvarus. Berniukas sutiko ir pamilo mergaitę. O paskui prasidėjo antrasis pasaulinis karas.

Važiavau paskui jį ant dviračio ir verkiau nosimi. Ašaros visada randa sau kelią, ir mes veltui stengiamės jas sulaikyti.

Knyga, kuri prasideda kaip paaugliška meilės istorija, ilgainiui virsta labai rimta knyga. Laimė, kad visa tai pagardinta nepaprastu rašytojo humoro jausmu. Nes kitaip būtų dar viena liūdna knygą apie karą. Nors linksmų tokia tema tikriausiai negali būti.

Visa, ką mes galėjome pasakyti vienas kitam, už mus pasakė tyla, ji, kaip sena ištikima bičiulė, stengėsi, kiek galėjo.

Labai labai patiko. Net ir pabaiga.

- Liudo, ar tu bijai mirti?

- Nebijau, bet nelabai noriu.

Rodyk draugams

Žiuljeta Benconi MARIJANA II (2)

Ji vienodai dosniai dalijo savo pagalbą, laiką, pinigus, savo širdį ir užuojautą ir nesuprato, kodėl turėtų daryti išimtį tokiam natūraliam dalykui kaip jos puikus kūnas.

Tęsiu Marijanos nuotykių skaitymą. Šioje knygoje sužinome, ką Marijana myli iš tikrųjų ir kokių aplinkybių verčiama turi ištekėti už kito, nors horizonte pasirodo laikytas mirusiu pirmasis vyras.

Skaityti smagu, nors prisipažinsiu - kai vežiausi knygą į kelionę, aplenkiau viršeliu, kad nebūtų matyti, ką skaitau.

Rodyk draugams

Romain Gary AUŠROS PAŽADAS

Pakakdavo tik išeiti iš stovyklos ir atsidurdavau Provanso kaime, truputį geidulingame savo grožiu, kur akmenys, išsibarstę tarp kiparisų, primena paslaptingus dangaus griuvėsius.

Aš šiek tiek vėluoju. Prieš daugiau kaip mėnesį pamačiau To filmo anonsą. Nuėjusi į biblioteką labai nustebau radusi pusę lentynos rašytojo knygų. Nesitikėjau, kad lietuviškai apskritai yra. Na ir žinot - patiko. Rašytojo sugebėjimas su humoru žvelgti į gyvenimo negandas ir šmaikščiai tai užrašyti. Neaprėpiama motinos meilė, jos kova už sūnaus ateitį, skatinama didžiulių lūkesčių. Nepatiko - “Vilnius - Rytų Europos miesteliūkštis”. Tiesa, tuo metu taip ir buvo. Bet… nėra nė vieno lietuviško vardo, jokių Lietuvos pėdsakų. Bet kartu klaidingai rašoma kad knyga mums turi būti įdomi dėl minimo Vilniaus. Knygoje minimas vaikystės miestas - ir jis galėjo būti bet koks. Manau, knyga vis tiek būtų buvusi tokia pati.

Laimė, mums ką tik buvo išdalinti plieniniai šalmai, kad apsisaugotume galvas. Anglai ir amerikiečiai, žinoma, dėjosi šalmus ant galvos, o prancūzai, visi be išimties, dengė jais tą savo personos dalį, kurią laikė kur kas brangesnę.

Rodyk draugams

Galina Dauguvietytė POST SCRIPTUM

- Bet ne visada gali daryti tai, ką nori, nes esi ne vienas - yra tėvai, vaikai, antrosios pusės. Yra apribojimų.

- Reikia mokėti išsisukti. Yra pogrindis. Laikinai galima išeiti į pogrindį.

Knyga parašyta interviu forma. Tai pokalbis apie viską - gyvenimą, meilę, darbą, vyrus, nuotykius, pažiūras, keliones, politiką, vaikystę, tėvus, Kauną, Vilnių, Lietuvą, Ameriką, užsienį, karą, televiziją, teatrą, meilės istorijas, vaikus, draugus, žymius žmones. Perskaičiau per dieną.

Ir dėl pinigų jos žiūri į tokius, kad aš, sena boba, būdama negyvenamoje saloje, įlipčiau į medį ir bijočiau, kad vėjas nenupūstų.

Rodyk draugams

Žiuljeta Benconi MARIJANA I (1)

Panorau lengvos knygos vasarai. Bet pirmi puslapiai buvo per lengvi. Rimtai galvojau - mesiu. Bet kuo toliau, tuo darėsi įdomiau. Nepavydžiu herojei neramaus gyvenimo, bet skaityti buvo gera. Kaip “Trys muškietininkai”, tik pagrindinė veikėja moteris.

O jos vardas įkvėpė suskaičiuoti kiek per gyvenimą esu mačiusi Lotynų Amerikos serialų.

  • “Čigonė”. (Buvo keista, kad pagrindinė herojė trumpaplaukė).
  • “Betė bjaurusis ančiukas”. (Juokingas ir neįprastas tai kategorijai).
  • “Laukinukė”. (Gaila, nemačiau pabaigos. O Marlene Favela yra pati gražiausia pasaulio moteris).
  • Nepamenu pavadinimo - apie trys dvynes seseris. Po avarijos viena dingsta, antra lieka akla, o trečia yra blogoji.

Ir viskas.

…jog pasaulyje nieko nėra vertingesnio už gyvybę ir kad šauktis mirties nesėkmės akivaizdoje - ne tik didelė nuodėmė, bet ir didelė nepagarba, nedėkingumo išraiška.

Rodyk draugams