- Motina Marija, - tarė ji. - Ir ji nuo nieko nebėgo. Tai jie nespėjo eiti su ja.

Jei prieš keletą metų būtų kas manęs paklausęs apie įspūdingiausią kada nors skaitytą knygą, mano atsakymas neabejotinai būtų “Panelės Smilos sniego jausmas”. Dabar tikriausiai atsakyčiau kitaip, bet “Panelė Smila” išlieka tarp favoritų.

O juk teisingai pasakė Isabel Allende jos leidėja - kad būtum geras rašytojas, neužtenka parašyti pirmą gerą knygą. Kad įrodytum, jog esi geras rašytojas - turi rašyti geras knygas ir paskui.

Bet Peter Hoeg man to neįrodė… Ši knyga - tai graibymasis patamsyje.

- Jėzus, - tarė Francas Fyberis, - išvaikė prekiautojus iš šventyklos.

- Jam buvo prasta diena, - atsiliepė Kasparas. - Greičiausiai buvo išleidęs visus kišenpinigius.

Graibymasis todėl, kad nežinia kada kas prasideda, nuolat išlenda visokie praeities įvykiai, kai jau manei, kad čia viskas aišku, sunku sekti veikėjus, užgriebia plačiai, o paaiškėja, kad viskas iš to paties vienuolyno, galiausiai kvaila pabaiga - skaitytoja lieka nesupratus - tai kam tada viso to reikėjo? Kad būtų sukurptas 542 pusl. veikalas, kuris net knygos neprimena.

- Norėdamas, kad vaikai žinotų, kur yra bedugnė, ir būtų atsargūs, - tarė jis, - turi privesti juos visai prie pat jos ir parodyti kraštą.

O gal čia bandė parašyti filmo scenarijų?

Patiko (0)

Rodyk draugams