Laiškų romanai turi to žavesio, kurio kitose knygose nėra. Gal kalta pati skaitytoja - skaityti svetimus laiškus - didelė, bet saldi nuodėmė. O gal tai iliuzija - kad tai atviriausias iš visų literatūros žanrų.

Kaip ten bebūtų, pradžia man nepatiko. Gal kalta pretenzinga kalba, o gal patys herojai - koks gali būti įdomumas, kai svarbiausi interesai yra meilės nuotykiai ir reputacija visuomenėje.

Padėjau kaip neskaitomą. Paskui pradėjau vėl. Iš pradžių susidūriau su tais pačiais sunkumais, bet kuo toliau, laiškas po laiško… aš nebesustojau iki finišo.

Didžiausią įspūdį paliko markizės de Mertej personažas. Jis neigiamas (rašytojui juk reikėjo atpirkimo ožio), bet kartu kokia tai buvo protinga, graži, sukta ir žiauri moteris. Man smalsu, ką ji būtų galėjusi nuveikti, jei interesai būtų buvę ne tik meilės nuotykiai bei padėtis visuomenėje.

Aš Jus myliu lyg jau būtumėte tapusi išmintinga.

Epistolinio romano šedevras - tai jau tikrai.

Patiko (0)

Rodyk draugams