Pastaruoju metu skaitau keturias knygas iš karto. Viena - tai pagrindinė. Skaitoma ryte, kai man nereikia anksti į darbą, savaitgaliais, tada, kai turiu laisvo laiko. Antroji - vakare, vonioje. Žiemą tai nuostabus įprotis prieš miegą - kol į vonią teka vanduo, aš išsivalau dantis, pažaidžiu su tekančiu vandeniu - tai labai ramina, ir kol jis atvėsta, gulėdama vandenyje paskaitau knygą. Knyga į vonią dažniausiai būna paimta iš bibliotekos - kažkaip dėl savų truputį baisu - o jei įkris į vandenį? Dar vieną knygą skaitau darbe. Žinau - čia reikia dirbti. Bet kai pasidaro sunku, nuobodu, prailgsta, paskaitau dešimt minučių ir būna geriau. Ir pagaliau ketvirtoji - tai Julio Cortazar “Žaidžiame klases”. Bet apie ją daugiau parašysiu, kai galiausiai ją perskaitysiu.

Tokia skaitymo tvarka patogi vien tuo, kad nereikia visur tampytis vienos knygos, ir jei ji dar būtų stora ir sunki, tai tikrai tai sukeltų nepatogumų. Kita vertus, kaip seniai aš skaičiau knygą, nuo kurios negalėčiau atsitraukti…

Patiko (0)

Rodyk draugams