Pakakdavo tik išeiti iš stovyklos ir atsidurdavau Provanso kaime, truputį geidulingame savo grožiu, kur akmenys, išsibarstę tarp kiparisų, primena paslaptingus dangaus griuvėsius.

Aš šiek tiek vėluoju. Prieš daugiau kaip mėnesį pamačiau To filmo anonsą. Nuėjusi į biblioteką labai nustebau radusi pusę lentynos rašytojo knygų. Nesitikėjau, kad lietuviškai apskritai yra. Na ir žinot - patiko. Rašytojo sugebėjimas su humoru žvelgti į gyvenimo negandas ir šmaikščiai tai užrašyti. Neaprėpiama motinos meilė, jos kova už sūnaus ateitį, skatinama didžiulių lūkesčių. Nepatiko - “Vilnius - Rytų Europos miesteliūkštis”. Tiesa, tuo metu taip ir buvo. Bet… nėra nė vieno lietuviško vardo, jokių Lietuvos pėdsakų. Bet kartu klaidingai rašoma kad knyga mums turi būti įdomi dėl minimo Vilniaus. Knygoje minimas vaikystės miestas - ir jis galėjo būti bet koks. Manau, knyga vis tiek būtų buvusi tokia pati.

Laimė, mums ką tik buvo išdalinti plieniniai šalmai, kad apsisaugotume galvas. Anglai ir amerikiečiai, žinoma, dėjosi šalmus ant galvos, o prancūzai, visi be išimties, dengė jais tą savo personos dalį, kurią laikė kur kas brangesnę.

Patiko (1)

Rodyk draugams