Pradėkim nuo to, kad knyga turėjo vieną prasčiausių viršelių per daugelį mano skaitymo metų. Kas galėjo sugalvoti uždėti nuogą moters nugarą ant romano apie antrąjį pasaulinį karą?

Kadangi to laikotarpio istorija man yra tamsus miškas, negaliu vertinti istorinių aplinkybių aprašymo. Veiksmas vyksta Vilniaus apylinkėse. Daug lietuviškų vietovardžių, bet nei karto nepaminėta Lietuva. Bet tuo metu ten buvo Lenkija. (Tikriausiai).

Knyga apie karą, pasipriešinimą, neviltį, bet kartu ir viltį, mišką, partizanus, vokiečius, šaltį, žiemą, badą ir bulves, meilę. Kaip gi be jos…

Kenčiant nebūna “paskutinio karto” ir viltis yra tik Dievo gudrybė siekiant žmonės įkvėpti drąsos naujoms kančioms pakelti.

Patiko (1)

Rodyk draugams