…kad bent kartą nereikėtų stoti dvikovon su žadintuvu, tuo nuolat persekiojančiu miego žudiku…

Šitas rašytojas tikrai gerai pažinojo moteris ir mokėjo aprašyti tai, ką žinojo.

Pagrindinė herojė - dvidešimt aštuonerių metų mergina. Neseniai baigėsi pirmasis pasaulinis karas, atėmęs jos jaunystę. Dabar ji slaugo sunkiai sergančią motiną ir dirba provincijos pašte. Atrodo, nebeliko nei norų nei jausmų - tik senmergystė. Jos patirtys, poelgiai ir mintys dažnai man buvo labai suprantamos. Nors ir esu iš kito laikmečio, kitų papročių, ir net mano materialinė padėtis daug geresnė, per savo gyvenimą teko turėti nemažai panašių patirčių.

Aš neklausinėju savęs, kodėl ne aš jo vietoje, o tik kodėl ir aš negaliu to turėti.

Knyga turi pabaigą. Ir kaip tokiai knygai pabaiga yra puiki. Bet paskutinis Kristinos taip reiškia, kad prasideda kitas etapas. Ir aš labai norėčiau apie perskaityti. Nors ir žinau, kad tęsinio nėra.

- Taip!

Patiko (1)

Rodyk draugams