Šie arkliai daugiau niekuomet nebebus laukiniai. Labiausiai tikėtina, kad jie ilgėsis gimtųjų kraštų, giminaičių ir jausmo, kad esi be balno ir pašėlusiai laisvas. Galvodama apie tai, esu ne kartą pabudusi iš miego. Tokiomis minutėmis prašau Dievo padaryti taip, kad jie netektų atminties. Bet tikiu, kad jie ją tikrai turi.

Yra knygų, kurios lenda į akis. Painiojasi visais įmanomais būdais, kad kartais neiškentus imi ir pavartai. Bet to neužtenka. Lenda į akis tol, kol imi ir perskaitai. Bent jau man su šia knyga taip buvo.

Gražu. Truputį liūdna. Lengva skaityti. Gera.

Flečeris Grylis yra tobulas. Net nežinant vien iš to būtų galima atspėti rašytojo lytį. Manau, kad tokį jį tegalėjo sukurti tik moteris. Abejoju, ar tikrovėj tokių būna.

- Kantri ir bliuzas, janki, iš esmės nedaug skiriasi, abu liūdni, bet tik bliuzas turi sielą. Baltųjų muzikai trūksta sielos. Mums per mažai nutiko šūdinų dalykų. Esi kada nors girdėjęs kalambūrą: ką gautum, jei kantri stiliaus dainą pagrotum iš kito galo?

Gūžteliu pečiais ir pažvelgiu į jį.

Railis šypsosi.

- Atgautum savo šunį, savo namą ir savo žmoną, - paaiškina jis.

Patiko (0)

Rodyk draugams