BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

A. Golon, S. Golonas ANŽELIKOS PERGALĖ

Ką galvojo mano mama, kai man dvyliktojo gimtadienio proga padovanojo dvi “Anželikos” knygas? Nors ką gi daugiau dovanoti skaityti mėgstančiai dukrai - o čia naujos gražios knygos, atrodo įdomios, tiks. Taip prasidėjo mano odisėja su Anželika, trukusi - o, net dvidešimt metų.

Labai seniai ieškojau šios knygos. Kad net nustebau pagaliau pamačiusi bibliotekos lentynoje. Sprendžiant iš anksčiau skaitytų atrodė, kad būtent šioji yra paskutinė, padedanti tašką, kelionės pabaiga. Bet, pasirodo, ne. Po to seka “Anželika ir kazokai”, kuri yra visiška nesąmonė (aš net suabejojau, ar rašė tie patys autoriai, gal kas suklastojo prisidengęs svetimu vardu. Nes ar galima pusamžei herojei atimti atmintį, pajauninti keliais metais, nubraukti praeitį ir pradėti viską iš naujo?).

Ir priešakyje turėtų būti dar viena knyga. Gal neišleista lietuviškai, ar aš ką nors pražiopsojau. Nes Anželika turi šešis vaikus. Tai jau trečiojoje knygoje jai išpranašavo būrėja. Ir aš visaip iki šiol bandžiau skaičiuoti - iš kur jų tiek daug. Niekaip nesigavo. O pasirodo dar reikia pridėti dvynukus.

Tai tokia mano ilgos kelionės pabaiga.

Iš didelio blogio gaunamas nematytas gėris. Tai toks pat dėsnis, kaip ir vykstant cheminiams virsmams.

Rodyk draugams

A. Golon, S. Golonas ANŽELIKA IR ŠEŠĖLIŲ SĄMOKSLAS


Rodyk draugams

A. Golon, S. Golonas ANŽELIKA IR KAZOKAI


Rodyk draugams

A. Golon, S. Golonas ANŽELIKA IR GUBERNATORIUS

- Tu jam pasakysi, - sušnabždėjo grafas, - tu jam pasakysi, kad vieną kartą ji sugrįš!

Rodyk draugams

A. Golon, S. Golonas ANŽELIKA KVEBEKE

Kvepėjo vaisiai: obuoliai, kriaušės, įvairių rūšių riešutai, sidras, vynai, svogūnai ir česnakai, supinti į pynes kaip Florencijos princesės kasos.

Rodyk draugams

A. Golon, S. Golonas ANŽELIKA - DEMONŲ NUGALĖTOJA

Tėtis kažkada sakydavo - vėl skaitai savo anželikas? Tie laikai sugrįžta.

Rodyk draugams

A. Golon, S. Golonas ANŽELIKA IR DEMONAS

Prisipažįstu, kelias dienas atidėliojau šį įrašą galvodama, ką parašyti. Žodžiai, ar netgi sakiniai, dėliojosi mintyse, bet perkelti jų čia man neišėjo.

Beje, kodėl el. laiškas nėra toks vertingas kaip ranka rašytas? Todėl, kad rašydami el. laišką mes nieko nesukuriame.

Norėjau paaiškinti, kodėl man buvo svarbu perskaityti šią knygą. Ir kodėl aš iš vis ją skaičiau? Bet, kaip matote iš šio tikrai neverto jūsų dėmesio įrašo, dabar aš - nebylė.

Rodyk draugams