BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jonathan Franzen PATAISOS

…sirgti jam atrodė prasčiokiška. Neturtingi žmonės rūko, neturtingi žmonės tuzinais šveičia “Krispy Kreme” spurgas. Neturtingi žmonės pastoja nuo artimų giminaičių. Neturtingi žmonės nesilaiko švaros ir gyvena toksiškuose rajonuose. <…> Tai kvailesnė, liūdnesnė, storesnė, nuolankiau kenčianti padermė.

Atsimenu, kaip prieš tikrai daug metų, kai knyga dar nebuvo išleista Lietuvoje, tėtis pasakojo, kaip jo bendradarbis ją nusipirko komandiruotės Amerikoje metu. Vien todėl, kad norėjo paskaityti, kaip amerikiečiai aprašinėja lietuvius valgančius arklieną. Ir atrodo, kad tai tebuvo vienintelė rašytojo klaida. Visas kita visai patiko, tik vėl gi stebino - kaip visi knygos herojai amerikiečiai taip gerai žino, kas ir kur yra ta Lietuva. Be jokių abejonių. Net laikraščiai rašo.

Bet užteks apie Lietuvą. Nes iš tikrųjų tai knyga apie Ameriką. Dar tiksliau - apie vieną šeimą. Tėvus ir tris suaugusius vaikus. Kone šeimos saga. Bet kitokia, hiperbolizuota, keista. O gal taip atrodo tik todėl, kad man amerikietiškas gyvenimo būdas bei žmonių santykiai yra labai neįprasti ir kartais sunkiai suprantami. Tiesa, tik tiek, kiek apie tai žinau iš knygų.

Taigi, tai nėra knyga, kurią perskaičiusi šokinėčiau iš džiaugsmo. Bet kartu ir džiaugiuosi, kad perskaičiau.

Jis pasakė, kad kai tiek daug žmonių nekenčia gėjų ir juos smerkia, kam žmogui savanoriškai tapti gėjumi, jei galima netapti.

Rodyk draugams

F. Scott Fitzgerald DIDYSIS GETSBIS (II)

Tai jau antras mano skaitymas. Pirmą kartą knyga man nepaliko didelio įspūdžio - dabar man atrodo, kad tada jos net ir nesupratau. Paskui pamačiau filmą, ir tiesiog panorau palyginti su romanu. Kai kurie dialogai, esantys knygoje, filme pasirodė nereikalingi. Vis dar nemanau, kad knyga šedevras, bet antrą kartą patiko daug labiau.

Jie buvo nerūpestingi, Tomas ir Deizė - jie daužė daiktus ir žmones, o paskui slėpėsi už savo pinigų ar beribio nerūpestingumo, ar dar kažko, kas juos siejo, palikdami kitiems kabinti jų privirtą košę.

Rodyk draugams

Kurt Vonnegut ŽMOGUS BE TĖVYNĖS

Esė rinkinys. Tik gal ne visai mano skonio - labiau skirtas vietinei rinkai - JAV. Bet verčiančių mąstyti minčių buvo.

Vienam gale - ugnelė, kitam - kvailelis. (Cigaretė).

Esame čia, žemėje, tam, kad binbinėtume. Netikėkite, jei kas tvirtins jums ką kitką.

Bilas Geitsas sako: “Palaukit - dar pamatysit, kuo gali tapti jūsų kompiuteris.” Bet kažkuo tapti turite jūs, o ne tas prakeiktas kvailas kompiuteris.

Kinai buvo tokie buki, kad paraką naudojo vien fejerverkams.

Rodyk draugams

Gustavo Almard ARKANZASO TRAPERIAI

Jūsų motina gyvena išimtinai širdimi - kūno kančios neveikia.

Pagaliau visa mano biblioteka vienoje vietoje. Tik anksčiau galvojau, kad ji įspūdingesnė. Bet dabar, kai iš tėvų parsigabenau savo paauglystės knygas, ir lyg ir viskas jau savo vietoje - pasirodo, kad nieko įspūdingo. Knygoms vietos turiu dar daug.

Tvarkydamasi kelias atidėjau - noriu perskaityti iš naujo - ir ši viena iš jų. Nes visiškai neprisiminiau, apie ką ji, sudomino siužetas, ir knygelė plona.

Bet skaitant kelis kartus norėjau mesti - baigiau, nes smalsu buvo, kokia pabaiga, ir jau sakiau - tai plona knygelė. Piktino tie aspektai, kurie, kai skaičiau pirmąjį kartą, tikriausiai neužkliuvo, ar net gi nebuvo pastebėti. Kaip mylinti motina gali palikti aštuonis vaikus dėl vieno? Pagyvenęs generolas temtis į prerijas neaiškiais tikslais šešiolikmetę dukterėčią? Kodėl indėnai - tokie protingi, teisingi, drąsūs, puikūs kariai - vis nepastebi lemtingos smulkmenos, ir todėl pralaimi baltaveidžiams priešininkams? Ir meilės istorija - kai be jos - tokia naivi ir nekalta.

Gal tikrai nereikėjo skaityti…

Rodyk draugams

Truman Capote ŠALTAKRAUJIŠKAI

Iš pradžių knyga atrodė keista. Maniau, nebus jokio skaitymo malonumo. Bet… puslapis po puslapio darėsi vis įdomiau. Pasakojama žmogžudystės istorija. Iš pat pradžių aišku - kas. Bet smalsu - kaip ir kodėl? Tai tam ir skirti kiti puslapiai.

Rodyk draugams

Raymond Chandler DIDYSIS MIEGAS

Kitą rytą lijo įžambus pilkas lietus - kaip pakabinta virš miesto užuolaida iš stiklinių rutuliukų.

Įdomu, kiek procentų skaitomų knygų pasirinkimą įtakoja teksto grožis? Ne žymus rašytojas, ne patraukli istorija, ne pripažintas šedevras ar bestseleris. Skaitai ir gražu. Kaip čia.

Manau, kad pačios istorijos ilgai neatsiminsiu, ir pavadinimas kvailas, ir tas būdas, kuriuo pagrindinis herojus detektyvas narplioja mįslę, man visai nepriimtinas, bet tas būdas, kuriuo rašytojas dėlioja žodžius, toks gražus, na toks gražus!

Tai buvo juodas koltas, 38-ojo kalibro. Tuo metu neturėjau prieš jį jokio argumento.

Skaitysiu dar.

Rodyk draugams

Hunter S. Thompson BAIMĖ IR NEAPYKANTA LAS VEGASE

Seni drambliai slenka mirti į kapines; seni amerikiečiai nusigauna į greitkelį ir nuvairuoja į mirtį didžiuliuose automobiliuose.

Perskaičiau greitai ir su pasimėgavimu. Ir su slaptu džiugesiu, kad artimiausias mano prisilietimas prie tokio gyvenimo tėra knygos.

Patiko. Dabar noriu pamatyti filmą.

Daugiau nežinau, ką pasakyti.

Rodyk draugams

Ray Bradbury NUŽUDYKIME KONSTANCIJĄ

- Nesakyk taip! Aš atėjau į šį pasaulį ne mirti. Kristau, aš atėjau gyventi amžinai!

Nors niekur tai nepaminėta ir nenurodyta - atrodo, kad tai yra šios knygos tęsinys. Bent jau laikmetis ir veikėjai tie patys. Išskyrus mylimąją Pegę, kuri šioje knygoje jau yra žmona Megė. Bet vis tiek tai tas pats žmogus, nes…

- Ji to nepadarytų.

- Iš kur jūs žinote? Kiek moterų esate turėjęs gyvenime?

- Vieną, - leptelėjau kaip avinas.

Tie patys privalumai, tie patys trūkumai. Knyga labai panaši į pirmąją. Bet blogesnė. Nes sunaikino vieną mano mėgstamiausių knygų personažų - Konstanciją Ratigan. Kaip ji man pirmiau patiko, ir kaip nebepatinka dabar!

…jie tave be perspėjimo palaidojo ir ištrynė iš istorijos lygiai taip, kaip brangus dėdė Josifas Stalinas šautuvo vamzdžio trintuku trynė iš istorijos savo bičiulius.

Let’s All Kill Constance - originaliame pavadinime labiausiai žavi žodelis All. Man jo trūksta ant viršelio…

Rodyk draugams

Jeffrey Eugenides JAUNOSIOS SAVIŽUDĖS

Iš prigimties Tripas Fonteinas buvo apdovanotas diskretiškumu, kurio pasižymėjo tik geriausi  pasaulio meilužiai ir suvedžiotojai, kur kas geresni už Kazanovą, nes po savęs nepaliko dvylikos tomų memuarų, o mes nė nenutuokėme, kas jie tokie buvo.

Pirma noriu pasidalinti nuostaba, kad kita šio rašytojo knyga “Midlseksas” Lietuvoje atsidūrė tarp nukainuotų knygų. Buvau tikrai labai didžiai nustebusi. Nes kažkada ją perskaičiau su dideliu malonumu, ir iki šiol man tai yra viena geriausių kada nors skaitytų šeimos istorijų.

“Jaunąsias savižudes” pamačiau bibliotekoje jau išsirinkusi knygas tarp kažkieno ką tik grąžintų knygų. šį kartą tikrai turėjo įtakos užrašas virš rašytojo vardo - tarptautinio bestselerio MIDLSEKSAS autorius.

Knyga parašyta daugiskaitos pirmuoju asmeniu, ir pradžioje svarsčiau - o kas tie mes? Kaimynai, policininkai, draugai, giminaičiai? Vėliau tampa aišku, ir turiu pasakyti kad toks pasirinktas pasakojimo būdas - tai didžiausias šios knygos privalumas ir išskirtinumas.

Ir nors visi veikėjai atrodo pakankamai realūs, ir gali pritarti, jog tokia istorija galėjo kažkada kažkur nutikti, mano apibūdinimas perskaičius knygą - fantastinis romanas. Ir toks mišinys (realumo ir neįtikinamumo) - tai dar vienas privalumas ir išskirtinumas.

Rodyk draugams

Harper Lee NEŽUDYK STRAZDO GIESMININKO

Kai Meikombe žiūri į mėnulį, jame gali pamatyti moterį. Ji sėdi prie tualetinio stalelio ir šukuojasi plaukus.

Dar viena jau kažkada skaityta knyga. Bet išsiilgusi kažko gero, kad net graudinančio, paėmiau vėl. Sakyčiau, net maloniau skaityti nei pirmą kartą. Su geromis knygomis jau taip yra - pirmą kartą skaitant dar nežinai kokia tai bus gera knyga. Antrą - jau žinai. Žinai, kur atkreipti dėmesį, žinai, kas bus toliau, todėl mėgaujiesi detalėmis, galiausiai į priekį negena stiprus noras sužinoti - o kas toliau? Išvengi knygos surijimo ir prarijimo. Ne veltui palyginimas su maistu. Tokiu atveju skrandis gali ir nesuvirškinti. Tai kodėl kitaip turi būti su smegenimis? Ar jau pakankamai privardijau faktų, įrodančių, kad antras kartas yra geresnis?

- Džemi, aš niekada nesu girdėjusi, kad sniego seniai būna negrai, - pasakiau aš.

Mano turimas knygos egzempliorius - iš 2007 metų “Lietuvos ryto” kolekcijos. Suprantu, kad nebuvo siekta išleisti ilgaamžę knygą, bet vis tiek nusivyliau, kad jau po dviejų perskaitymų lapai tapo paskiri. Negi teks pirkti dar vieną egzempliorių vien tik dėl turėjimo?

Rodyk draugams