BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

PRANCŪZŲ NOVELĖS

Pastaruoju metu skaitau keturias knygas iš karto. Viena - tai pagrindinė. Skaitoma ryte, kai man nereikia anksti į darbą, savaitgaliais, tada, kai turiu laisvo laiko. Antroji - vakare, vonioje. Žiemą tai nuostabus įprotis prieš miegą - kol į vonią teka vanduo, aš išsivalau dantis, pažaidžiu su tekančiu vandeniu - tai labai ramina, ir kol jis atvėsta, gulėdama vandenyje paskaitau knygą. Knyga į vonią dažniausiai būna paimta iš bibliotekos - kažkaip dėl savų truputį baisu - o jei įkris į vandenį? Dar vieną knygą skaitau darbe. Žinau - čia reikia dirbti. Bet kai pasidaro sunku, nuobodu, prailgsta, paskaitau dešimt minučių ir būna geriau. Ir pagaliau ketvirtoji - tai Julio Cortazar “Žaidžiame klases”. Bet apie ją daugiau parašysiu, kai galiausiai ją perskaitysiu.

Tokia skaitymo tvarka patogi vien tuo, kad nereikia visur tampytis vienos knygos, ir jei ji dar būtų stora ir sunki, tai tikrai tai sukeltų nepatogumų. Kita vertus, kaip seniai aš skaičiau knygą, nuo kurios negalėčiau atsitraukti…

Rodyk draugams

Karen Bliksen LEMTIES ANEKDOTAI *Naras *Babetės puota *Audros *Nemari istorija *Žiedas

Pamenu, kitoje Karen Bliksen knygoje “Iš Afrikos” ji aprašo savo bandymus rašyti. Ji rašo, o jos juodaodis tarnas klausia - ką tu darai? - Bandau parašyti knygą. - Aš manau, kad tau, ponia, nepavyks to padaryti. - Kodėl? Tarnas paima iš lentynos Šekspyro raštų tomą ir sako - čia tai knyga, o tavo tik paskiri lapai.

Tai va ir skaitant jausmas buvo, kad rankose laikau ne knygą, o paskirus lapus. Bet patiko.

…kad ir koks iškvaišęs būtų individas, pasaulis visada bus dar beviltiškiau kvailas.

Arba  filme ‘Iš Afrikos” su Meryl Streep yra scena, kur rašytoja pasakoja istoriją. Mes neišgirtame, kokia ji, bet labai vaizdžiai ir įtaigiai parodomas pats procesas. Tai skaitant šiuos apsakymus apima panašus jausmas. Istorijos, papasakotos specialiai man.

Rodyk draugams

Kristina Sabaliauskaitė DANIELIUS DALBA & KITOS ISTORIJOS

Perskaičiau. Knygos laukia kiti skaitytojai, ir žinau - perduodant neišsisuksiu nuo klausimo - ir kaip? Patiko. Labai patiko. Žinau, toks atsakymas labai subjektyvus, ir skirtingi žmonės vertins skirtingai, bet man tai buvo 10 iš 10.

Aš niekada negyvenau Vilniuje, bet vis tiek man tai toks savas ir pažįstamas miestas. Gal net esu pasakiusi kaip Ernesta iš “Vilnerio sugrįžimo” - tai kaimas. Bet po K. Sabaliauskaitės tekstų taip nebemanau. Pasirodo, kiek daug nežinau, ar žinau tik labai paviršutiniškai. O dabar gi jaučiu pasididžiavimą.

Knygoje aštuoni apsakymai. Kiti skaitytojai išskiria labiausiai patikusius, bet man tai padaryti neišeina. Man patiko visi. Ir nepritariu minčiai, kai kai kuriuos būtų galima išplėtoti, iš apsakymo parašyti romaną. Įsivaizduokite - prieš jus lėkštė skanios sriubos, kurios mielai suvalgytumėte ir dvi, ir tris lėkštes. Bet gi dabar gauti daugiau sriubos galima tik esamą praskiedus vandeniu.

Ir dar nepritariu, kad “Danielius Dalba” - tai nepagarbus apsakymas lietuvių literatūrai. Šiek tiek tiesmukas (už tiesą bent jau viešai pykti negalima), bet kartu parašytas su meile. Ir smagu buvo aiškintis, kas tie kiti rašytojų prieglobsčio gyventojai. Viena iš raganų - tai Šatrijos Ragana (o gal Salomėja Neris?), kita - Jurga Ivanauskaitė, Padegėlis Kasmatė - Balys Sruoga, o tipas iš bažnyčios - tai Ričardas Gavelis. O kaip jūs manote?

Po “Silva rerum’ buvo smalsu, ką dar rašytoja gali parašyti. Lūkesčiai pateisinti su kaupu. Tikėjau, kad bus gerai, bet kad taip gerai - tai ne.

Rodyk draugams

Françoise Sagan ŠILKINĖS AKYS

Mano namuose siaubingai šalta. Aš nebesupratu, ar aš tokia jautri šalčiui, ar termometras nesąmones rodo, ar tikrai taip šalta, bet man negera. Nesinori nieko imtis, o lova atrodo mano geriausia draugė.

Keli savijautą gerinantys veiksniai - pipirmėčių arbata, vilnonės kojinės ir šis F. Sagan atsitiktinai rastas apsakymų rinkinys. Neišpasakytai patiko.

- To jau per daug! - pareiškė ponia Ksimenestr. - Ar bent esi tikras, kad tas padaras nepasiutęs?

- Tokiu atveju jūsų būtų dvejetas, - šaltai atsiliepė ponas Ksimenestras.

Devyniolikoje apsakymų - visa vyrų ir moterų santykių gama. Net neįtikėtina, kad tiek gali būti.

…visada pasirengęs apginti ją fiziškai ir - taip pat fiziškai, nors kitaip - ją pulti.

Rodyk draugams

Ray Bradbury AKIES MIRKSNIU

Puoliau pro duris ir kiek įkabindamas nudūmiau koridoriumi. Lėkiau taip, kad kulnai kone kalė į užpakalį.

Aš neapsisprendžiu - patinka ar ne man šitas rašytojas? Skaičiau kelias knygas, ir per visą skaitymo procesą mano būsena svyravo nuo - kokį šūdą jis čia bruka? Iki - man patinka. Netgi labai.

Ši knyga - tai apsakymai. Ir kai kurie labai patiko (labiausiai apie senukus, nužudžiusius vienas kitą), o kai kuriuos skaitant neišvengiau palyginimo su ruda, lipnia, nekvepiančia medžiaga.

Daugumoje nūdienos bibliotekų per daug šviesos. O juk turėtų likti kiek nors prietemos, kaip manot? Būtų paslaptingiau, ar ne? Tuomet naktį iš lentynų išlįstų visokiausios pabaisos ir, susibūrusios aplinkui šią džiunglių šviesą, savo kvapu verstų lapus.

Rodyk draugams

Guy de Maupassant MĖNESIENA

Bandau prisiminti, kada gi man pradėjo patikti apsakymai. Tikriausiai tada, kai perskaičiau O’Henry ir Jack London apsakymus. Puikesnių iki šiol neteko skaityti. Kaip tik tada apsakymai pasidarė mano mėgstamiausias literatūros žanras.

Bet pastarieji keli skaitiniai baigia mane išvaduoti iš šio pomėgio. Imu manyti, kad žaviuosi ne apsakymais, o rašytojais.

Maupassant žavus, bet nori ne nori peršasi mintis, kad esu skaičiusi ir šį tą geriau…

Kažkuris genialus skeptikas yra pasakęs: “Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, bet žmogus atsilygino jam tuo pačiu”.

Rodyk draugams

Daphne du Maurier MĖLYNOS LINZĖS

Tai tik vienas apsakymas. Nes visus kitus jau buvau perskaičiusi seniau.

Rodyk draugams

Anna Gavalda AŠ NORIU, KAD MANĘS KAS NORS KUR NORS LAUKTŲ

Apsirengusi virvutėmis ir tatuiruotėmis.

Įdomu, kaip ši rašytoja kuria savo noveles? Ar rašo lėtai apgalvodama kiekvieną žodį? O paskui jų derinius? Skaito daugybę kartų, ką parašė, bei tobulina iki begalybės? O gal parašo po novelę kas vakarą (naktį), kol prisirenka koks šimtas, ir paskui atrenka dvylika geriausių?

Krašte, kur žmonės gyvena už dešimčių kilometrų vieni nuo kitų, be mašinos esi arba žlugęs, arba skaistus.

Kaip ten bebūtų, aš noriu daugiau.

Ir dar. Niekada, oi niekada prieš labai sau patinkančią ir pačią tobuliausią savo rašliavą nedrįsčiau parašyti - žinau, jums patiks. Man įdomu, ar rašytoja taip pasitiki savimi ar šiuos žodžius įrašė prieš tai išgirdusi daugybę savų bei patikimų žmonių malonių atsiliepimų? Bet - patiko…

Rodyk draugams

Alberto Moravia PENKTADIENIO VILA

Nors ir lengvas skaitalas, nepasakyčiau, kad labai jau lengvai ar įdomiai skaitėsi. Perskaičiau, na ir kas?

Tikriausiai įdomiausi yra apsakymų aprašymai  viršelyje. Pvz., išsitraukia pistoletą, nusitaiko į einančią per pievą žmoną ir šauna. Žmona krinta į žolę vidury pievos. Ir t. t. Tingiu perrašinėti. Bet dar įdomiau pasidaro, kai jau perskaitai tuos apsakymus.

Toks neypatingas skaitalas, kuris net nebuvo labai įdomus.

Ir visuose apsakymuose žmonos yra neištikimos savo vyrams.

Rodyk draugams

Kazys Saja NEBAIGTAS ŽMOGUS

Taip jau išėjo, kad vienu metu skaičiau dvi knygas. Kai užknisdavo “Tesė“, imdavausi Sajos, užsiknisus su Saja, ateidavo laikas “Tesei”. Kas gi kniso? Manau, kad pasiilgau “Klumpių”.

Rodyk draugams