BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jaume Cabré PRISIPAŽĮSTU

Įdomi knyga tiek forma tiek turiniu. Forma gal net įdomesnė, nei turinys. Nes bent jau man tokios iki šiol neteko sutikti. Neįprasta, bet kai įsiskaitai, pasidaro įdomu.

Gyvenimas pažėrė mums po kojomis stiklo šukių, ir mudu gulėjome sužeisti.

O turinys - tai žmogaus gyvenimo istorija, perpinta giminės paslapčių, praeities istorijų ir smuiko. Sakoma, kad romane daugiau nei du šimtai veikėjų. Tai smuikas vienas svarbiausių ir galbūt įdomiausių. Atrodo, negyvas daiktas. Bet jo ilgametė istorija ir jos dalyviai įkvepia jam gyvybę.

…tas tiesus oberšturmfiuleris, kuris atrodė, lyg būtų kadaise prarijęs šluotkotį ir ligi šiol nesugebėjęs jo iššikti.

Rodyk draugams

Thomas Mann AVANTIŪRISTO FELIKSO KRULIO PRISIPAŽINIMAI (I dalis)

Šiandien man labai neramu. Tai paskutinė vasaros atostogų diena. Bet kadangi prieš tai keletą metų atostogaudavau vasaros pabaigoje, tai susiformavo refleksas - atostogų galas sutampa su vasaros. O atimti pusę netgi tokios vasaros - tai žiauru.

Bet iš tikrųjų tai tik pusė. Ir dar daug gerų dalykų mūsų laukia.

O knygos istorija prasidėjo dar praeitų metų vasarą. Viešėjau Nidoje, ir ta proga aplankiau Tomo Mano muziejų. Tiesa, jei nesate užkietėjęs gerbėjas, į vidų eiti nelabai verta (nes nelabai ką turi parodyti). Užtenka pasigėrėti aplinka. Bet to užteko, kad nuspręsčiau ką nors paskaityti. Bibliotekoje paėmiau pirmą pasitaikiusią knygą. Ir dar tik pirmą dalį! (Nes antros nebuvo). Perskaičiau, patiko, ir nors paprastai apie kelias dalis rašau kartu, po to bibliotekoje dar nebuvau (tik tą kartą, kai grąžinau perskaitytas knygas). Kaip greitai bėga laikas…

Bet tikrai planuoju kada nors perskaityti ir antrą dalį.

- I certainly do, Sir. Of course, Sir, quite naturally I do. Why shouldn’t I? I love to, Sir. It’s a very nice and comfortable language, very much so indeed, Sir, very. In my opinion, English is the language of the future, Sir. I’ll bet you what you like, Sir, that in fifty years from now it will be at least the second language of every human being…

Rodyk draugams

Octave Mirbeau KAMBARINĖS DIENORAŠTIS

Knyga pristatoma kaip galimybė pažvelgti į kitų žmonių slaptą gyvenimą. Argi ne visi mes apie tai bent retkarčiais nepasvajojame? Bet pasitaikius tokiai galimybei dažnai nusiviliame - nes retai tas kitų žmonių gyvenimas būna įdomesnis už mūsų…

Taigi, romanas gundo tuo, kad atskleis tai, kas paslėpta. Bet man tai greičiau buvo jaunos dirbančios tų laikų moters istorija. Ir kadangi knyga parašyta gerai - tai istorija irgi išskirtinė ir įdomi.

Rodyk draugams

Hallgrimur Helgason 1000° MOTERIS

Prakaituotoji Guna kartą jos paklausė, kodėl ji turi tik du vaikus. “Man buvo šalta tik dukart gyvenime”, - atsakė ji.

Ne veltui ant viršelio užrašyta - vieno nepakartojamo gyvenimo istorija. Nes tai tikra tiesa. Tai fiktyvi vienos moters biografija, ir skaitant nesunku tuo patikėti. Labai jau neįtikėtina šioji istorija. Nors ir sakoma, kad joks kūrinys negali būti įspūdingesnis, negu kad yra gyvenimas, bet čia man atrodo, kad suplakti mažiausiai keli gyvenimai. Kai jau atrodo, kad pasiekta kulminacija, rašytojas įmaišo naują ingredientą. Visko gaunasi tiek daug, jog toje storoje knygoje galima lengvai pasimesti.

Nors knyga skaitosi lengvai, skaičiau lėtai, po truputį. Reikėjo laiko suvirškinti visas tas neįtikėtinas kulminacijas. Ir vis tiek pabaigoje, kai maniau, jog niekas nebegali manęs apstulbinti, ir svarsčiau, ar sugebės rašytojas tinkamai išsisukti, buvau pritrenkta. Taip, kad prireikė kelių dienų atsigauti, kol vėl ir vėl viską permąsčiau.

Galimas dalykas, kad aš tik kartą išgyvenau tikrą meilę, tūkstančio laipsnių meilę. Žinoma, ji truko vos vieną naktį. Bet to užteko. Vėliau mane ištiko kitos rūšies meilė, trukusi daug ilgiau. Tai buvo gyvenimo meilė, kuri, deja, nepergyveno mirties.

Rodyk draugams

Jose Saramago EVANGELIJA PAGAL JĖZŲ KRISTŲ

Romanas vertinamas kontraversiškai, kai kur uždraustas, ir aš abejojau - ar skaityti? Nes nors mano požiūris į Dievą ir laisvamaniškas, bet erezijų skaityti tikrai nenorėjau. Bet šiuo atveju tai priklauso nuo požiūrio - jei knygą vertinsime kaip Šventojo Rašto aiškinimus - tai tikrai erezijos. Bet jei kaip romaną, kuriame panaudoti tam tikri religiniai motyvai, tai puikus kūrinys.

Antroji abejonė kilo dėl to, kad Jėzaus gyvenimas jau tiek daug kartų interpretuotas, kad buvo baisu - ar vien todėl nebus nuobodu, kad tą pačią istoriją skaitau ne pirmą kartą. Bet nuobodu nebuvo - buvo įdomu. Ir toks Jėzaus gyvenimo aiškinimas šiek tiek netikėtas, suteikiantis medžiagos pamąstymui, netgi atveriantis akis. Šiek tiek daugiau.

Tu nieko neišmokai, išeik, dabar Jėzus supranta, kad nepakanka kartą nepaklusti Dievui, tas, kuris nepaaukojo jam ėriuko, neturi aukoti ir avies, kad Dievui negali pasakyti Taip, kad paskui sakytum Ne, tarsi Taip ir Ne būtų kairė ir dešinė ranka, ir tik tas darbas geras, kuris atliekamas abiem.

Rodyk draugams

Michailas Bulgakovas PONO DE MOLJERO GYVENIMAS / TEATRINIS ROMANAS

Stoviu aš bibliotekoje prieš lentyną su Bulgakovo pavarde ir galvoju, kad noriu dar kartą perskaityti “Meistrą ir Margaritą”. Bet gi Bulgakovas yra parašęs ir kitų gerų knygų, kurių aš neskaičiau… Paėmiau tą, kuri atrodė patraukliausia. Kartais tai labai geras kriterijus rinktis skaitomas knygas.

Pirmasis romanas - tai Moljero biografija. Kokia prasmė vienam žymiam rašytojui rašyti apie kitą? Žavėjimas, pagarba, domėjimasis?…

Antrojo kūrinio esmę labai tiksliai nusako pavadinimas. Labai patiko, tik gaila, kad kūrinys be pabaigos. Tai trūkumas.

Manau, kitą kartą reikės pasirinkti kitokį atrankos kriterijų.

Savo herojus reikia mylėti; jeigu šito nebus, nepatariu niekam imtis plunksnos - jūs sulauksite didžiausių nemalonumų, taip ir žinokite.

Rodyk draugams

Daniel Defoe MOLĖ FLANDERS

Pamenu, kaip dar labai ankstyvoje vaikystėje prieš miegą tėtis arba mama skaitydavo “Robinzoną Kruzą”. Paskui, sulaukusi brandesnio amžiaus, dar kartą tą pačią knygą perskaičiau pati. Ir kai visai netikėtai bibliotekoje radau D. Defoe kitą romaną - tiesiog negalėjau nepaimti. Nes kai rašytojas taip tampriai susijęs su viena knyga, suvokimui praplėsti būtina paskaityti dar ką nors.

Iš pradžių nepatiko. Nes viskas prasideda nuo autoriaus įžangos, kur jis prisiekinėja, kad perrašė visas vietas, kurias kaip tik skaitytoja mieliausiai skaitytų. Ir dar tie pamokslavimai, kaip galima ir iš blogo pavyzdžio pasimokyti, man nieko gero nežada. Ir teksto pradžia monotoniška bei nuobodi. Ir dar - nėra jokių skyrių ar dalių - kas galėjo pamanyti, kad tai gali būti didelis trūkumas?

Bet kuo toliau, tuo labiau kabino. Ir visai gera knyga. Tik pabaigoje liko klausimas - ar taip yra todėl, kad moters istoriją pasakoja vyras, ar tada laikai kiti buvo - bet kaip vaikai? Aš suskaičiavai aštuonis gyvus vaikus ir dar keli mirė. Bet tokiame detaliame gyvenimo aprašyme jie paminėti tik kaip statistiniai duomenys. Tai man buvo šiek tiek keista.

Rodyk draugams

Arturo Perez-Reverte PIETŲ KARALIENĖ

Knygos - tai durys į pasaulį, - kartodavo Patricija. - Jos moko, auklėja, su jomis keliauji, svajoji, gyveni kitų gyvenimus, o tavo gyvenimas tampa tūkstančius kartų turiningesnis. Kažin ar kas nors galėtų pasiūlyti daugiau už mažesnę kainą, mano mieloji Meksikiete. Taip pat jos padeda susidoroti su daugeliu visokiausių blogybių: vaiduokliais, vienatve ir kitokiu mėšlu.

Man sunku įsivaizduoti žmogų, kuriam galėčiau rekomenduoti šią knygą. Ir vis dėlto esu tikra, kad daugeliui ji patiktų. Nors paremta tikra istorija, tai ne biografija, tai romanas. Pilnas nepaprastai gerų įžvalgų apie gyvenimo sunkumus, meilę, draugystę, knygas, taisykles, muziką, pasitikėjimą, drabužius, jūrą, papročius ir pasirinkimus. Apie moters gyvenimą, kurį tam tikros aplinkybės pavertė nepaprastu.

Pasakojimas dvejopas - kiekvienas skyrius prasideda rašytoju pokalbiu su šaltiniu, ir kaip matyti iš padėkų knygos gale, daugelis šių žmonių yra tikri. O paskui pokalbis perauga į pasakojimą, kur rašytojo išmonė paremiama prieš tai sužinotais faktais. Išmonė, nes juk tikrai niekas negalėjo pasakyti, kad būtent tą rytą Teresai prasidėjo mėnesinės.

Kiekviena perskaityta knyga, kaip ir bet kuris žmogus, yra nepakartojama ir vienintelė: tai atskiras pasaulis ir savita istorija.

O aš, užvertusi paskutinį puslapį, džiaugiuosi, kad perskaičiau. Atsitiktinai, bet labai gerai.

Rodyk draugams

Vladimir Nabokov TIKRASIS SEBASTIANO NAITO GYVENIMAS

…kai visoms mudviejų bendravimo galimybėms užkirto kelią keistas žmogiškas įprotis mirti…

Viena iš tų knygų, kai skaitai sulaikiusi kvapą, nes atrodo, kad net atodūsis gali nupūsti mintį, jausmą, įspūdį.  Tekstas ir jo sakoma mintis tokie sunkiai apčiuopiami, kad jei jau pagavai, turi laikyti. Bet švelniai! Nes tvirčiau sugriebus gali suplyšti.

Tai štai tokios mano asociacijos, susijusios su knyga. Norėjau paskaityti ką nors, kad Nabokovas mano galvoje nebūtų susijęs tik su “Lolita”. Ir įvaizdis pasikeitė. O knyga patiko.

Rodyk draugams

Rūta Oginskaitė NES NEŽINOJAU, KAD TU NEŽINAI knyga apie Vytautą Kernagį

Kaupiasi perskaitytų knygų krūva, bet tinklaraštis neilgėja. Bandykim nors truputį pataisyti šį reikalą.

Vytautas Kernagis  - tai žmogus, kuris šmėžavo mano akiratyje tikriausiai visą mano gyvenimą. Kuris visada domino. Kuris patiko. Apie kurį norėjau sužinoti daugiau.

Knygą padovanojau tėčiui. (Jam dažniausiai dovanoju knygas - nes prisipažįstu - dovanoti įrankius ir įrenginius - kas jį taip pat domina ir jam patinka - nemoku). Bet dovanojau su abejonės šešėliu. Pati norėjau šios knygos, ir žinojau, kad tėtis man ją paskolins paskaityti (ak, tos savanaudiškos paskatos). Antra, nebuvau tikra - o jis pats tikrai norėtų ją perskaityti?

Paskui sakė - patiko. Man irgi. Ne tiek pati biografija - kiek laikotarpio aprašymas. Lyg koks istorijos vadovėlis. Ir laikotarpis intriguojantis - jame aš dar negyvenau, bet jis taip netoli manojo.

Mes gyvenimą kūrėme iš mažyčių džiaugsmelių. Pakelis kramtoškės iš Amerikos buvo ilgai saugomas ir uostomas. Iš užsienio atvežta vinilinė plokštelė buvo didesnis įvykis, nei dabar būtų Eltono Džono gastrolės Vilniuje. Tranzavimas į Taliną su dešimčia rublių kišenėje reiškė nuotykį, prieš kurį šiandien blanksta kelionė į Himalajus.

Ir klausimas pabaigai - kodėl skaitant biografijas labai įdomu yra vaikystė ir jaunystė, o toliau imi nuobodžiauti? Ne tik iš šios knygos ši patirtis.

Ir dar pastaba jau pačiai pačiausiai pabaigai - pradėjau jausti norą paskaityti lietuvių poetų eilių.

Rodyk draugams