BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Charles Bukowski ARKLIENOS KUMPIS

Ir kodėl Rasės Grynumu visąlaik puola rūpintis vien dvasiniai ir fiziniai invalidai?

Na, 2015-ieji tikrai nebuvo geriausi metai mano gyvenime. Greičiau jau vieni iš blogesnių. Bet kai paskaitau Bukovskį - mano gyvenimas man pradeda atrodyti gerokai geresnis, negu kad iki šiol apie jį maniau.

- Niekad netapsi rašytoju, jei slėpsies nuo tikrovės.
- Na ir pasakei! Juk rašytojai kaip tik tai ir daro!

Gal ir šiek tiek hiperbolizuotai pasakysiu, bet pastaroji citata - tai durklas man į širdį. Nes iki šiol gyvenau besislėpdama nuo tikrovės. Ir vadinau tai pozityviu mąstymu. Paskui viskas užkniso, užmiršau visas geras mintis ir pradėjau matyti tik juodas spalvas. Pastarąjį pusmetį tikriausiai galima suskaičiuoti dienas ant pirštų, kada aš neverkiau. Ir dar teisinau save - tiek metų kažkuo tikėjau, siekiau, laukiau, o rezultatas toks pat, kai mąstau negatyviai, visus keikiu ir gailiu savęs. Taip lengviau. Man nieko gero nebeskirta. Stebuklų nebūna. Todėl visa, ką galiu padaryti, tai kaip nors ištverti likusį gyvenimą.

Bet vis dėlto nesu sutverta taip gyventi. Šiandien pradėjau mąstyti apie ateinančius metus. Ta proga užsirašiau kelias mintis, kurias galima pavadinti realistiniais norais arba tikslais kitiems metams - ir nuotaika jau pakilesnė.

Viltis vėl gyva.

Panašu, kad bičas vien šūdą ir rijo, valgiaraštį paįvairindamas nebent vienu kitu naujagimiu.

Rodyk draugams

Jose Saramago EVANGELIJA PAGAL JĖZŲ KRISTŲ

Romanas vertinamas kontraversiškai, kai kur uždraustas, ir aš abejojau - ar skaityti? Nes nors mano požiūris į Dievą ir laisvamaniškas, bet erezijų skaityti tikrai nenorėjau. Bet šiuo atveju tai priklauso nuo požiūrio - jei knygą vertinsime kaip Šventojo Rašto aiškinimus - tai tikrai erezijos. Bet jei kaip romaną, kuriame panaudoti tam tikri religiniai motyvai, tai puikus kūrinys.

Antroji abejonė kilo dėl to, kad Jėzaus gyvenimas jau tiek daug kartų interpretuotas, kad buvo baisu - ar vien todėl nebus nuobodu, kad tą pačią istoriją skaitau ne pirmą kartą. Bet nuobodu nebuvo - buvo įdomu. Ir toks Jėzaus gyvenimo aiškinimas šiek tiek netikėtas, suteikiantis medžiagos pamąstymui, netgi atveriantis akis. Šiek tiek daugiau.

Tu nieko neišmokai, išeik, dabar Jėzus supranta, kad nepakanka kartą nepaklusti Dievui, tas, kuris nepaaukojo jam ėriuko, neturi aukoti ir avies, kad Dievui negali pasakyti Taip, kad paskui sakytum Ne, tarsi Taip ir Ne būtų kairė ir dešinė ranka, ir tik tas darbas geras, kuris atliekamas abiem.

Rodyk draugams

Algimantas Čekuolis IŠ KO ŠAIPOSI PASAULIS

Kai skaitau Čekuolio knygą, pastaroji atrodo geresnė už prieš tai buvusias. Gal todėl, kad tuo metu yra aktualiausia? Kaip ten bebūtų, paskui kurį laiką jaučiuosi labai protinga ir turinti nuomonę beveik apie viską. Geros tos knygos, po kurių atrodo, kad tavo gyvenimo rodyklės rodo į viršų.

Rodyk draugams

Laurent Gounelle DIEVAS VISADA KELIAUJA INCOGNITO

- Bet… man tai atrodo… akivaizdu… Baikit, būkime realistai: vis dėlto kiekvieno žmogaus galimybės turi ribas…

- Vienintelės ribos - tos, kurias patys sau nusibrėžiame.

Nevykėlis nusprendžia nusižudyti, bet jam sutrukdo paslaptingas ponas, kuris už tai pareikalauja vykdyti jo nurodymus. Taip prasideda knyga. Paslaptingojo pono nurodymai pilni pamokymų, iš kurių galėtų pasimokyti ir skaitytoja. Tik jau tokia visų savipagalbos knygų bėda - sugebi pasinaudoti tik tais patarimais, kuriais ir taip sąmoningai ar ne vadovaujiesi.

Patiko tai, kad tai vis dėlto daugiau romanas, o ne mokomoji knyga. Bet pabaiga labai sentimentali. Ir neatskleistas pasiektas rezultatas - per tris šimtus puslapių kūrėme herojų, o kas iš to išėjo?…

Rodyk draugams

Charles Bukowski HOLIVUDAS

Taip jau yra, kad rašymo aš niekad nelaikiau darbu. Kiek tik save pamenu, procesas visad vykdavo kuo sklandžiausiai: įsijungi klasikinės muzikos radijo stotį, prisidegi cigaretę ar cigarą, atsikemši butelį. O visa kita atlieka pati rašomoji mašinėlė. Tereikia būt šalia jos.

Perskaičiusi Bukovskio knygą aš manau - daugiau tikriausiai ne. Bet tai yra toks mėšlas, prie kurio po kiek laiko traukia sugrįžti. Ir todėl vėl skaitau. Šis romanas - istorija apie tai, kaip kažkada rašytojas rašė scenarijų kino filmui. (Dabar būtų įdomu tą filmą pamatyti). Visi veikėjai turi realius prototipus, tik gaila, kad nepateiktas sąrašas, kuris padėtų juos iššifruoti.

Veikiausia rašymas tai tik būdas išsikalinėti. Vieni išsikalinėja geriau, kiti - blogiau.

Ankstesnėse knygose mane glumindavo Bukovskio aprašomas gyvenimo būdas - aš nelabai įsivaizduoju, kaip galima taip gyventi - tiek gerti, stumti laiką, susitikinėti su tokiais pat žmonėmis, kartais rašyti. Todėl man buvo savotiškai gera sužinoti, kad rašytojas bent savo gyvenimo pabaigoje rado laimę (ar tai, kaip aš tai suprantu) - mažiau gėrė, šalia buvo mylima moteris ir katės, ir net pagaliau turėjo pinigų, kuriuos galėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą.

Pritarškinau pluoštą naujų eilėraščių. Šiaip jau eilėraščiai nėra bevertis niekalas, patikėkit. Be jų jau seniai būčiau išsikraustęs iš proto.

Taigi.

Beje, filmas Kanuose nieko nelaimėjo.

Sara sode ėmė augint naujas gėles ir daržoves.

O penkios katės ir toliau stebėjo mus savo dešimčia nuostabių akių.

Rodyk draugams

Kurt Vonnegut SKERDYKLA NR.5

Bilis girdėjo, kaip įėjo ir atsigulė Eliotas Rouzvoteris. Jo lovos spyruoklės ilgai aptarinėjo tą faktą.

Rašytojas įžangoje pasakoja, kiek metų jam reikėjo, kad parašytų šią knygą. Rašydamas panaudojo savo patirtį, kurią įgijo antrojo pasaulinio karo metais Europoje. Ir su patirtimi, prisiminimais, netektimis, po tiek metų tik ne itin didelė knygelė. (Taip jis pats sako). Apie kai kuriuos dalykus rašyti sunku. Ypač, kai tai ne fantazija, o tikra patirtis. O pačiai nepatyrus suprasti sunku. Ir duok Dieve, niekada nepatirti.

Vedėjas paprašė pasisakyti, koks, jų nuomone, romano vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje, ir vienas kritikas pasakė:

- Suteikti spalvinių akcentų kambariams baltutėlėmis sienomis.

Kitas atsakė taip:

- Meniškai aprašinėti dulkinimąsi.

Rodyk draugams

Michel Birbaek JEI GYVENIMAS - PAJŪRIS, TAI MOTERYS - JŪRA

Kiek ateities kainuoja praeitis?

Vyriškai lengva literatūra, bet puikiausiai tinkanti ir moterims.

Scenaristą palieka jo mylimoji. Be to, ji dar superžvaigždė, kurios atvaizdas jam bado akis kone ant kiekvieno kampo. Tai knygos pradžia pilna vyriško liūdesio, net verksmo, nevilties ir alkoholio. Paskui laimės ir meilės paieškos, ir galiausiai - tratam tadam - laiminga pabaiga. Tai vienintelis man nepatikęs dalykas. Nes atrodo, kad rašytojas bandė pritemti pabaigą prie skaitytojų norų, bet bent jau viena skaitytoja laukė kai ko kito.

Viršelio nuotraukoje autorius atrodo labai patrauklus vyriškis, o iš kelių biografijos sakinių aišku, kad romanas parašytas remiantis asmenine patirtimi. Tikiuosi, tikroji pabaiga buvo tikrai laiminga.

Tai, kad filmai yra neišvengiamybė, kuria kai kurie kanalai užpildo pertraukėles tarp reklamų blokų, kiekvienam filmų mėgėjui bus smūgis į veidą, bet toks jau nūnai tas TV verslas.

Jei tabletė apsaugo 98 procentais, tai su tokiu kvapu ji šiandien saugi visu šimtu. Kvapas iš burnos - pats geriausias ekologinis kontraceptikas.

Leo visada sako, ką galvoja. Todėl daug ir nekalba.

Rodyk draugams

Kurt Vonnegut ŽMOGUS BE TĖVYNĖS

Esė rinkinys. Tik gal ne visai mano skonio - labiau skirtas vietinei rinkai - JAV. Bet verčiančių mąstyti minčių buvo.

Vienam gale - ugnelė, kitam - kvailelis. (Cigaretė).

Esame čia, žemėje, tam, kad binbinėtume. Netikėkite, jei kas tvirtins jums ką kitką.

Bilas Geitsas sako: “Palaukit - dar pamatysit, kuo gali tapti jūsų kompiuteris.” Bet kažkuo tapti turite jūs, o ne tas prakeiktas kvailas kompiuteris.

Kinai buvo tokie buki, kad paraką naudojo vien fejerverkams.

Rodyk draugams

Anita Nair MOTERŲ KUPĖ

Jų ramus gyvenimas panašėjo į tvarkingai iškrakmolytą audinį, kur nebuvo vietos jausmingam muslino plazdėjimui ar sunkaus auksu siuvinėto šilko ekstravagancijai.

Viršelyje perspėjama, kad tai ne tokia knyga, kaip kitų žinomų indų rašytojų - gerokai pridedančių egzotikos elementų. Tikrai, iš pradžių man to trūko. Net šiek tiek nusivyliau manydama, kad tai labai vidutiniška knyga. Bet kuo toliau, tuo viskas darėsi tik geriau. Labai moteriška, jausminga, nuoširdi, tikra knyga.

- Aš nesakau, kad moterys silpnos. Moterys stiprios. Moterys gali viską padaryti, lygiai kaip ir vyrai. Ir dar kur kas daugiau. Bet moterys turi ieškoti stiprybės savyje. Pati savaime jėga nepasireiškia.

Po knygos man didžiausias atradimas, gal geriau tinkamas žodis - patvirtinimas - kokiame pasaulio krašte begyventų, kokie papročiai bebūtų - žmonės vienodi. Moterys tokios pat.

- Tu jokiu būdu netapk viena tų moterų, kurios puoselėja save, kad patiktų kitiems. Vienintelis žmogus, kuriam turi įtikti, esi tu pati. Kai žiūri į veidrodį, tavo atvaizdas turi tave džiuginti.

Rodyk draugams

Yamamoto Tsunetomo HAGAKURĖ. SLAPTOJI SAMURAJŲ KNYGA

…tobulinti protą, puoselėti žmogiškumą ir skleisti drąsą.

Tai pirmoji tokia knyga mano gyvenime, kurią tik perskaičiusi iš karto vėl pradėjau skaityti iš pradžių. Nes vėl gi - tikriausiai pirmą kartą galiu pasakyti - man tai artima. Netgi labai! Stebėtina, kaip septyniolikto amžiaus samurajaus mintys apie gyvenimą, mirtį, jausmus, papročius gali rasti atgarsį dvidešimt pirmojo amžiaus moters sieloje.

(Pastaruoju metu kartais sutrinku - kaip save pavadinti - mergina ar moterimi. Pagal amžių tikriausiai jau esu moteris, bet tai man asocijuojasi su patirtimi ir senėjimu. O nei vieno iš šių dalykų sau priskirti aš dar negaliu).

Visą gyvenimą kasdien mokykis. Būk protingesnis, nei vakar, išmintingesnis nei šiandien. Tobulybei ribų nėra.

Teko aptarinėti knygą su vienu vyriškiu. Tai jo požiūris man pasirodė nesubrendėliškas. Nes atsitiktinai pirmiausia atsiverstas skyrelis su patarimu nešiotis pudrą jam sukėlė juoką, o paskui, jau vertinant rimčiau nepatiko požiūris į mirtį. Na, ir mano jau nepirmakartis pastebėjimas, kad japonai per daug linkę spręsti viską savižudybės pagalba. (O kiek jos yra būdų ir atmainų)! Bet juk knygos siunčiama žinia yra visai kitokia! Geniali ir kartu paprasta. Būk drąsus. Veik ryžtingai. Nuolat tobulėk ir mokykis. Gyvenk šia akimirka. Nebijok mirties.

Sakoma, kad ištikus bėdai geriausia likti namuose ir mąstyti apie poeziją.

Rodyk draugams