BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Haruki Murakami Į PIETUS NUO SIENOS, Į VAKARUS NUO ŠIAURĖS

Skaitau iš inercijos. Tikrai nepriskirčiau šio rašytojo prie savo mėgstamiausių. Man jis per daug paprastas. O meilės romanų rašytojas tai visai ne koks. Iš visos knygos labiausiai patiko pavadinimas. Čia ir galėjau sustoti.

Rodyk draugams

Haruki Murakami KAFKA PAKRANTĖJE

- Galbūt tai tik kraujas iš nosies. Kas nors eidamas gatve atsitrenkė į telegrafo stulpą ir susikruvino nosį. O tu tik padėjai bėdoje. Aišku? Suprantu, kodėl nerimauji, bet pasistenkime negalvoti apie blogiausia, gerai? Bent jau ne šį vakarą. Ryte paskaitysime laikraščius, pažiūrėsime žinias per televiziją. Jei išties nutiko kažkass baisaus, sižinosime. Tuomet ir nuspręsime, ką daryti. Žmogus gali išsitepti krauju dėl milijono priežasčių, ir dažniausiai tai nėra blogai, kaip atrodo. Man, merginai, kraujas yra įprastas dalykas, su juo susiduriu kiekvieną mėnesį.
Tai ne “kruvina” knyga, bet kraujo joje daug. Bet aš irgi su juo susiduriu kiekvieną mėnesį.

Rodyk draugams

Haruki Murakami AVIES MEDŽIOKLĖ

Ta mergina, kuri miegojo su kuo paklius…
Štai koks buvo jos vardas.
Turiu prisipažinti, kad Murakami aš skaitau su viltimi, kad štai, pagaliau, dar keli puslapiai, kada nors ir t.t. aš suvoksiu, kodėl jis taip visiems patinka.
Taip pat turiu pripažinti, kad jis rašytojas neprastas, kai kas netgi labai patinka, bet kažko ypatingo aš nerandu.
John Irving Našlėje vieneriems metams rašė apie pasikartojimus vieno to paties rašytojo kūryboje. Viena vertus, juk apie tai, kas patinka, galima skaityti nuolat, kita vertus, jeigu ir atrodo, kad kartojasi, taip nėra. Ir tada tam aš labai pritariau. Ir turiu prisipažinti, kad John Irving pasikartojimai man labai patinka. O ir jo kūryboje ne kažin kas kartojasi. Tik kai kurios detalės.
O Murakami kiekvienoje savo knygoje kartoja tą patį veikėją, kurio vardo mes taip ir nesužinome. Apskritai, rašytojas nesivargina galvodamas savo veikėjams vardus. Buvau sudarius visą sąrašą, kas kartojasi, bet tegu jis ir lieka man.
O gal man taip tik atrodo, nes penkias knygas perskaičiau per sąlyginai trumpą laiką? Bet kartu jaučiau – arba dabar arba niekada.
Bet nesigailiu, kad skaičiau. Kaip sakė Pinkcity, pamažėle pradėjau suvokti, kaip vyrai moteras mato. Pravers.
- Apie žiurkes jums niekas geriau už mane nepapasakos! – pareiškė į ragelį kažkoks klaika. Po to geras penkiolika minučių pasakojo man, kaip herojiškai kovėsi su žiurkėmis Sibiro nelaisvėje. Visa tai buvo įdomu, tik, deja, man nė velnio nedavė.

Rodyk draugams

Haruki Murakami PRISUKAMO PAUKŠČIO KRONIKOS

- Kažkur, už jūrų, už marių, labai labai toli, yra šūdina sala. Bevardė sala – ji nė nenusipelnė, kad ją kaip nors vadintų. Šūdo formos šūdina sala. Toje šūdinoje saloje auga šūdinos palmės. Šūdinos palmės brandina kokoso riešutus, iš tolo trenkiančius šūdais. Medžiuose gyvena šūdinos beždžionės; jos nepaprastai mėgsta tuos šūdais trenkiančius kokoso riešutus, o paskui šika šūdiniausiu pasaulio šūdu. Jų šūdai krinta žemėn ir kaupiasi į šūdų krūvas, dėl to salos šūduose augančios šūdinos palmės darosi dar šūdinesnės. Uždaras ratas.

Aš iki dugno išgėriau kavą.

- Sėdėdamas čia ir žiūrėdamas į tave, - kalbėjau toliau, - staiga prisiminiau pasakojimą apie tą šūdiną salą. Štai ką norėjau pasakyti: tam tikros rūšies bjaurastis, tam tikros rūšies sąstingis, tam tikros rūšies tamsa pasižymi savybe daugintis savaime, patys iš savęs, savu uždaru ciklu. Ilgainiui procesas įsibėgėja taip, kad jo sustabdyti nebegali niekas – net jeigu pats žmogus to ir norėtų.

Pagaliau įveikiau tą 671 puslapį. Knygos storis – vienintelis trūkumas, nes negalėjau visko aprėpti vienu ypu. Kita vertus gali tęsti ir tęsti po truputį. Gali dalinti malonumą į daugybę mažų malonių dalių. Nes man labai patiko.

Tik keista, kad Lietuva, ne Japonija, pirmauja pasaulyje pagal savižudžių skaičių. Labai jau linkę romano herojai, tiksliau, šio rašytojo herojai, problemas ir gyvenimo sunkumus spręsti šiuo būdu. Sužinojau ir naujų būdų, kaip tai padaryti. Ir tikrai tai manęs nedžiugina. Nes tikrai nenoriu, kad jei manysiu, jog to man reikia, žinoti kaip tai padaryti. Ir netgi turėti iš ko rinktis.

Kai visiškai nuoga septyniolikmetė mergaitė rauda mėnesienoje, nutikti gali bet kas.

Rodyk draugams

Haruki Murakami NEGAILESTINGA STEBUKLŲ ŠALIS IR PASAULIO GALAS

Kaip sutalpinti enciklopediją ant dantų krapštuko.

Imi visą informaciją, visą enciklopedijos tekstą, ir išreiški jį skaičiais. Kiekvienam ženklui, įskaitant tarpus ir kablelius priskiri po dviženklį skaičių. 00 – tarpas, A – 01, B – 02 ir taip toliau. Kai skaičiais užrašai visą tekstą, jo priekyje prirašai kablelį. Šitaip gauni labai labai ilgą dešimtainę trupmeną. Pavyzdžiui, 0,173000631… Tada įrėži žymę dantų krapštuke tiksliai ties tuo tašku. Tarkim, trupmena 0,50000 išreiškia tikslų dantų krapštuko vidurį, taigi paženkliname vidurį; 0,3333 bus trečdalis…

Keista, kad taip ir nesužinome nei vieno veikėjo vardo. Rašytojas sugeba parašyti romaną nesivargindamas sugalvoti savo herojams vardus. Bet tai yra visai gerai, nes japoniški vardai skambėtų keistai ir sunku būtų juos atsiminti. Čia panašiai, kai pagrindinis herojus bando atsiminti brolių Karamazovų vardus ir svarsto, kiek atsirastų Tokijuje žmonių, prisimenančių visų jų vardus.

Ir, beje, nebuvo nei vieno lavono!

Rodyk draugams

Haruki Murakami DANSU DANSU DANSU

Ką reikia daryti, jei perskaičius kokį šimtą puslapių apima nusivylimas, kad niekas nevyksta? Mest, ar skaityti toliau. Aš skaičiau.

Mes įtrindavome vienas kitą aliejumi. Pirmą kartą gyvenime teko išgirsti, kad mano tokia “plati nugara”. O Juki taip bijojo kutenimo, kad nenustygdavo vietoje. Kiekvienąsyk mane prajuokindavo. Mažulytės baltos jos ausys ir kaklas, jos mergaitiškas kaklas. Kaip skyrėsi jis nuo subrendusios moters kaklo. Net pats negalėčiau to skirtumo tiksliai nusakyti.

Man tai primena Nabokovo Lolitą.

Ir vėl keturi negyvėliai. Šį kartą nužudyti.

Apčiuopiau savo kaukolę, lėtai pirštu apvedžiau kaulų formas, įsivaizduodamas prie baro sėdinčių moterų skeletus. Kaukolė, stuburas, krūtinkaulis, dubuo, rankos, kojos, sąnariai. Gražūs balti kaulai tose gražiose kojose. Kūdikiškai balti, balti it debesys, be jokių jausmų. Gražiosios kojos grįžtelėjo mano pusėn, be abejo, pajuto mano žvilgsnį. Būčiau galėjęs pasiteisinti, na, kad žiūriu ne į jos kūną, kad man rūpi tik jos skeleto kaulai!

Rodyk draugams

Haruki Murakami NORVEGŲ GIRIA

- Niekada nepradėk gailėtis savęs, - pasakė jis. - Taip daro tik šikniai paskutiniai.

Antradienį buvau bibliotekoje. Ne savo noru. Mane privertė! Bet prieš ten eidama nusprendžiau, kad gal taip reikia. Aš nenoriu, bet gal ką nors gero man tai atneš? Ir atnešė. Keturios Murakami knygos dabar stovi ant mano stalo. Būčiau paėmus ir daugiau, bet pabūgau, kad nebepanešiu (mokyklą jau senokai baigiau, ir raumenys, užauginti nešiojant knygas, jau sunyko).

O pasirinkau šį rašytoją, kadangi dabar labai dažnai randu kur nors jį paminėtą, ir visai nežinau, kas tai yra. Savišvieta. Bet man visai patiko.

Nors ir susidaro įspūdis, kad autorius jam nebereikalingų veikėjų atsikrato priversdamas juos nusižudyti. Arba, kai pritrūksta fantazijos, kaip jų gyvenimas galėtų susiklostyti ateityje. Na, juk keturios savižudybės viename romane yra daug?!…

Rodyk draugams