BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Maja Lundė BIČIŲ ISTORIJA

Knygą ėmiausi skaityti dėl dviejų priežasčių - pirma, daug teigiamų atsiliepimų. Antra, mano tėtis bitininkas. Maniau bus dovana šalia kitų Kalėdoms. Bet beskaitant šiek tiek nusivyliau. Tikra tiesa, pati idėja labai įdomi. Bet ar pati knyga taip pat įdomi? Man nelabai. Nei vienas veikėjas nebuvo patrauklus. Tikėjausi daugiau informacijos, žinių, įdomybių. Aišku, gal žmogui nieko neišmanančiam apie bites, viso to būtų pakankamai, bet aš nesužinojau nieko naujo.

Ir ar tikrai nevilties akimirką viską daužote aplink ir naikinate, ką iki tol padarėte?

Nes tai ir sudarė išsilavinimo esmę - pasipriešinti gamtai savyje.

Ir dar - negi ateitis tikrai būtų tokia niūri net be bičių? Negi tikrai nepajėgtume nieko sukurti, kas jas pakeistų, ir teliktų vienintelė išeitis - darbas rankomis? Labai noriu tikėti, kad pirmiausia geriau jau mes išnyksime, o ne bitės. Arba ką nors sugalvotumėme.

Darbas buvo kruopštus ir taikus, sistemingas, instinktyvus, įgimtas. Darbas, paremtas ne kiekvienu atskirai, o bendryste.

Rodyk draugams

Andrius Tapinas VILKO VALANDA

- Manai, man rūpi tik pinigai? Labai klysti. Man rūpi ir šitas miestas. Be tokių kaip jūs ir be tokių kaip aš jis neišgyventų. O mes neišgyventume be miesto.

Be galo ilgai delsiau po to kai perskaičiau.

Kelios dienos iki Kalėdų. Šį kartą maniau, kad Kalėdų Senelis manęs neaplankys. Pati jo visai nelaukiau. Ir dar labiau nenorėjau būti kažkam Snieguole. Bet kadangi žinojau, kad Kalėdų Senelis neabejotinai pasirodys, turėjau kažką daryti. Knyga visada yra gera dovana, ar ne? Bet kad tuo įsitikinčiau, reikėjo pirma pačiai perskaityti. O kadangi padariau tai per tikrai trumpą laiką, knyga turi bet vieną privalumą - lengvai skaitoma.

Turi ir daugiau privalumų, bet čia aš sustoju ir imu mąstyti. Jau beveik du mėnesius, cha cha. Gerai, galiu užmiršti, kad autorius lietuvis, bet romanas apie Vilnių. Ir visai nesvarbu, kad apie tokį, kokio niekada nebuvo. Visi tie tautiniai dalykai trukdo vertinti. Bet ar būtinai turiu tai padaryti? Juk man patiko.

Rodyk draugams

Kristina Sabaliauskaitė DANIELIUS DALBA & KITOS ISTORIJOS

Perskaičiau. Knygos laukia kiti skaitytojai, ir žinau - perduodant neišsisuksiu nuo klausimo - ir kaip? Patiko. Labai patiko. Žinau, toks atsakymas labai subjektyvus, ir skirtingi žmonės vertins skirtingai, bet man tai buvo 10 iš 10.

Aš niekada negyvenau Vilniuje, bet vis tiek man tai toks savas ir pažįstamas miestas. Gal net esu pasakiusi kaip Ernesta iš “Vilnerio sugrįžimo” - tai kaimas. Bet po K. Sabaliauskaitės tekstų taip nebemanau. Pasirodo, kiek daug nežinau, ar žinau tik labai paviršutiniškai. O dabar gi jaučiu pasididžiavimą.

Knygoje aštuoni apsakymai. Kiti skaitytojai išskiria labiausiai patikusius, bet man tai padaryti neišeina. Man patiko visi. Ir nepritariu minčiai, kai kai kuriuos būtų galima išplėtoti, iš apsakymo parašyti romaną. Įsivaizduokite - prieš jus lėkštė skanios sriubos, kurios mielai suvalgytumėte ir dvi, ir tris lėkštes. Bet gi dabar gauti daugiau sriubos galima tik esamą praskiedus vandeniu.

Ir dar nepritariu, kad “Danielius Dalba” - tai nepagarbus apsakymas lietuvių literatūrai. Šiek tiek tiesmukas (už tiesą bent jau viešai pykti negalima), bet kartu parašytas su meile. Ir smagu buvo aiškintis, kas tie kiti rašytojų prieglobsčio gyventojai. Viena iš raganų - tai Šatrijos Ragana (o gal Salomėja Neris?), kita - Jurga Ivanauskaitė, Padegėlis Kasmatė - Balys Sruoga, o tipas iš bažnyčios - tai Ričardas Gavelis. O kaip jūs manote?

Po “Silva rerum’ buvo smalsu, ką dar rašytoja gali parašyti. Lūkesčiai pateisinti su kaupu. Tikėjau, kad bus gerai, bet kad taip gerai - tai ne.

Rodyk draugams

Isabel Allende BEGALINIS PLANAS

Kartais beveik karikatūriškai įsivaizduoju šią rašytoją - sėdinčią mažame kambarėlyje ir rašančią, rašančią, rašančią, rašančią, rašančią… Kažkas surenka jos prirašytus lapus, kaupia ir kai prisirenka pakankamai, išleidžia knygą. Ir taip toliau.

Ir tikra laimė, kad I. Allende moka rašyti. Nes tikrai nėra kito tokio rašytojo, kurio ilgos ir didelės pastraipos taip lengvai skaitytųsi, niekada nebūtų nuobodu, nesinori praleisti kelių puslapių, ir nežvilgčioji į knygos galą - kiek dar liko? Nes jei ir žvelgi, tai tik su nerimu - kad tik dar daug būtų likę…

Šitą knygą norėjau perskaityti labai seniai. Gal net nuo “Afroditės”, kurioje užsiminta, kad “Begalinį planą” įkvėpė rašytojos vyro gyvenimo istorija. Smalsu buvo, koks gi vyras gali sužavėti tokią moterį.

Ir dabar smalsumas patenkintas.

Rodyk draugams

Jean-Daniel Baltassat RŪMŲ DAILININKAS

Hercogas Pilypas Burgundietis siunčia rūmų dailininką Janą van Eiką į Portugaliją nutapyti būsimos žmonos infantės Isabelės portretą. Štai šį:

Čia kitas palyginimui:

Ir dar vienas - jau vyro ir žmonos:

Knyga nėra stora, bet stebėtinai talpi. Nuostabu, kaip herojai, jų jausmai, jų patirtys sutalpintos 230 puslapių. Beveik šedevras.

Rodyk draugams

Klaus-Rüdiger Mai VATIKANAS Dvilypė vienos pasaulinės valdžios istorija

Juk ir šiais laikais tikima, kuo tik nori, - pasikeitė ne prietarų skaičius, o tik tikėjimo turinys.

Knygą skaičiau šešis mėnesius - kaip istorijos vadovėlį. Knyga tėčio - ir retkarčiais sulaukdavau klausimo - perskaitei? Bet juk neįmanoma vadovėlio išstudijuoti per savaitę - reikia bent semestro. O kadangi studentė pasitaikė ne itin pavyzdinga, tai semestras gavosi su pratęsimais. Bet negi manote, kad lengva domėtis dviejų tūkstančių metų istorija?

Žinoma, galima šaipytis iš to, kad Europos gimimas grindžiamas klastote, bet jei istoriją išvaduotume iš visų klastočių, vėl atsidurtume tamsioje oloje stengdamiesi akmeniu įskelti ugnį.

Tikriausiai dar sunkiau dviejų tūkstančių metų istoriją sutalpinti į keturis šimtus puslapių. Nors skaičiau labai lėtai ir retai, vis dėlto pasitaikydavo dienų, kai įveikdavau kelių šimtų metų laikotarpį. Tai buvo šiek tiek keista. Taip keista, kad galiausiai perskaičiusi knygą jaučiuosi nuveikusi didžiulį darbą, bet labai paviršutinišką.

Nužudymas kaip būdas spręsti valdžios klausimus valdovų šeimose buvo išbandytas ir visur mielai naudojamas metodas - dėl paprastumo ir veiksmingumo.

Jausmas toks, lyg pradūriau obuolio žievelę adata.

Rodyk draugams

Kristina Sabaliauskaitė SILVA RERUM II

giliai apmąstytas tikėjimas, tikėjimas ne iš nuoskaudos ir kančios, ne paguodos ir atgaivos ieškant, o iš laisvos valios ir suvokto dėkingumo už būtį, kokia ji bebūtų, yra pats sunkiausias krikščioniui, o Dievui - mieliausias.

Kadangi jau praėjo šiek tiek laiko, kai baigiau skaityti šią knygą, mano įspūdžiai šiek tiek nubluko, ir beliko tik vienas bendras jausmas. Antroji Silva rerum tokia pat gera, įdomi, artima kaip ir pirmoji. Subalansuota lietuviams, ir vis dėlto be to nemalonaus lietuviško prieskonio, būdingo lietuviams rašytojams. Gera knyga.

Tik perskaičius knygą, aš, kaip tikra lietuvė, būčiau pažėrusi visą kuokštą priekaištų, kas jokiu būdu nemenkina knygos, bet mano nuomone galėjo būti geriau arba kitaip. Dabar gi, liko tik pozityvus įspūdis.

o jos vyras net ir nesistengdamas tarsi svaiginantį miros dvelksmą skleidė tą savo pražūtingą, neatremiamą žavesį, nors ir nebuvo įprastinis gražuolis, bet, kita vertus, gal ta jo didžiulė nosis išdavė, kokį turtą nešiojasi savo ringravuose, o vylinga kibirkštis akyse - kad geriau nei gerai išmano, kaip su tuo turtu elgtis

Laukiu trečiosios Kristinos knygos. Tikiuosi, kad tai bus nebe trečioji Silva rerum, o kas nors kita. Ne todėl, kad atsibodo, o todėl, kad smalsu - ką dar ji gali parašyti?

Rodyk draugams

J. Randy Taraborrelli MICHAEL JACKSON MAGIJA. MANIJA. VISA ISTORIJA

Kodėl skaičiau? Na, nes įdomu…

Nors nervina akivaizdus bandymas kalti geležį, kol karšta. Kam reikalingi trys vertėjai? Aišku, kad greičiau išversti. Nervina korektūros klaidos. Kažkam tikrai pritrūko dar vienos nakties. Net nesugebėta suvienodinti to paties žmogaus vardo, kad visoje knygoje rašytusi vienodai.

Ši knyga tik menkas pavyzdys, bet iš to, kas vyksta neabejotinai aišku, kad Michael Jackson nužudė krizė.

Knyga gera iki kokių 1989 m. Paskui tik papildymai ir prieštaravimai. Norisi skaityti apie muziką - o pateiktas tik mėšlas…

Istorija tikrai ne visa.

Rodyk draugams