BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kristin Hannah NAMŲ FRONTAS

Gyvenime būna kelionių, kuriose niekas negali tavimi pasirūpinti.

Knyga, kurios pati niekada nebūčiau skaičiusi ir rinkusis. Bet jei jau atsidūrė pas mane - aš žmogus, labai nepritariantis švaistymui. O laikyti knygą lentynoje ir net nepabandyti jos skaityti - tai nusikaltimas. Galbūt tai turto paleidimas vėjais. Nes tikra tiesa, kad per savo gyvenimą daug ko nespėsiu padaryti - bet jei galimybė mano namuose - ją praleisti tikriausiai dar didesnis aplaidumas.

Taigi perskaičiau. Bet nepatiko. Šiuo metu tai visai ne mano stilius. Ir jau pradeda atrodyti, kad knygos apie karą mane persekioja.

Rodyk draugams

Ernest Hemingway ANAPUS UPĖS, MEDŽIŲ ŪKSMĖJE

Juk žmogui geriau, kai esi mylimas?

Kažkada, jaunystėje, esu perskaičiusi keletą Hemingvejaus knygų. Bet tai buvo laikai, kai skaičiau viską iš eilės…

- Kiekviena diena griauna kokią nors iliuziją.
- Ne. Kiekviena diena atneša naujų ir puikių iliuzijų.

Pernai pavasarį keliavau po Italiją. Ir Venecijoje gidė užsiminė, kad kažkuriuo metu čia gyveno ir rašytojas. Ir parašė labai hemingvejišką romaną apie tai.

Bet romanas ne apie Veneciją. Čia tik viskas vyksta. Penkiasdešimtmetis pulkininkas, gyvenimo vėtytas ir mėtytas, su nesveika širdimi ir sužeista siela, leidžia paskutinį savo gyvenimo savaitgalį su mylima mergina. Kuriai tuoj bus devyniolika. Knyga persmelkta nevilties, skaudžių atsiminimų ir karo. Bet ar gali būti daug vilties tokiuose santykiuose?

Pastaruoju metu vis užtaikau ant knygų apie karą. Kad jau net darosi bloga…

Mes gaudavome tam tikrą pastiprinimą, bet aš, prisimenu, galvojau, kad žymiai paprasčiau ir tikslingiau būtų sušaudyti juos ten, kur jie išsilaipindavo, negu paskui gabenti atgal žuvusius ir laidoti. Paskui reikia daug žmonių lavonams atgal vežti, reikia degalų, ir dar reikia žmonių jiems laidoti. O juk tų žmonių irgi laukė kautynės, irgi laukė mirtis.

Rodyk draugams

Erich Maria Remarque KELIAS ATGAL

Pirmiausia šiek tiek nusivilimų - Naujųjų Metų proga perskaičiau kelias metines knygines apžvalgas ir šiek tiek nusivyliau savimi. Aš niekada nevedu statistikų, bet ta proga suskaičiavau - per praėjusius perskaičiau apie 25 knygas. Prieš keletą metų perskaitydavau daugiau nei dvigubai. Nelabai daug žmogui, kuris skaitymą įvardija kaip savo pomėgį…

Ir pažadėti kažko negaliu - dėl skaičiaus skaityti tikrai neketinu. Geriau prisiminti vieną labai gerą patarimą - nelygink savęs su kitais - jei žiūrėsi į didesnius už save, gali pradėti nepelnytai save menkinti; jei į mažesnius - gali pasikelti į puikybę.

O čia - tai dviejų metų knyga. Pradėjau pernai, baigiau šiemet. Skaičiau vien todėl, kad pavadinta garsiausio Remarko romano tęsiniu. Nenorėjau likti kažką praradusi. Bet galiausiai viso to karo pasidarė per daug. Tai tikrai nėra laisvalaikio literatūra - bet tikrai puiki ir verta bent kartą gyvenime perskaityti.

Rytoj vėl aplink tave griaudės patrankos, rankinės granatos, ugniasvaidžiai, liesis kraujas ir siautės mirtis… O šiandien dar yra toji švelni oda, ji kvepia ir vilioja kaip pats gyvenimas, ji neapsakomai gundo, svaiginantys šešėliai pakaušyje, minkštos rankos, viskas šnara, blyksi, griūva ir srūva, dega dangus… Kam tada ateis į galvą mintis, kad tame šnibždesy ir vilionėse, tuose kvapuose, toje odoje glūdi kažkas kita, tykantis, pasislėpęs, sėlinantis, laukiantis: lues

Rodyk draugams

Erich Maria Remarque VAKARŲ FRONTE NIEKO NAUJO

Beje, juokinga, kad visokias pasaulio nelaimes taip dažnai sukelia mažo ūgio žmonės; jie yra daug energingesni ir labiau nesugyvenami negu aukštaūgiai.

Baisi knyga. Jokio malonaus atsipalaidavimo, įdomios istorijos, tik karas. Jokio skaitymo malonumo.

Jis susimąstęs žiūri į fronto pusę ir sako:

- Visai gražus fejerverkas, jei tik nebūtų toks pavojingas.

Mes gulime po grotomis, kurių virbai - tai granatų trajektorijos.

Ir kodėl, o kodėl mes niekaip nepasimokome?… Beaistrė, pagal taisykles gyventi ir griežtai suskirstyti ateities visuomenė pradeda atrodyti visai patraukli. Kad tik tai padėtų išvengti karo.

Mūsų vidus granatų išraustas, kaip išraustas laukas aplinkui.

Rodyk draugams

Asuka Fujimori MIKROKOSMAS, ARBA SOGOS TEOREMA

Man atrodo, ant viršelio esantis aprašymas galėjo būti šiek tiek mažiau informatyvus… Nes tik pradėjus skaityti ir tikiesi iškrypėlių bei žudikų, bet to sulauki tik pabaigoje.

Kaip veiksmo vieta pasirinkta Japonija, bet aš pabandžiau įsivaizduoti, kaip jausčiausi, jei tai būtų Lietuva. Ar ši fikcija mane piktintų? Ar aš manyčiau, kad tyčiojamasi iš mano šalies? Tikriausiai ne. Nes galimi du interpretavimo būdai - pirmasis - rašytoja neteisingai ir netgi įžeidžiančiai pasakoja šalies istoriją arba antrasis - rašytojai reikėjo veiksmui skirtos aplinkos ir ji panaudojo realų šalies pavadinimą, bet visa kita tėra tik kūrinio išmonė.

O ta išmonė pasirodė visai patraukli ir įdomi. Aš nežinau, ar labai jau gražu tai prisipažinti, bet siaubingi dalykai pateikti smagiai. Ir tai traukia. Taip traukia, kad sunku atsiplėšti nuo knygos skaitant. Tokios knygos - tai kaip pasaulio atvaizdas iškreiptas veidrodžio. Dar šlykščiau, bet ir įdomiau.

Rodyk draugams

Salman Rushdie DVEJI METAI, AŠTUONI MĖNESIAI, DVIDEŠIMT AŠTUONIOS NAKTYS

Vakarykštės dienos nebėra. O rytojus niekada neateina; belieka šiandiena.

Visai atsitiktinai užtikau knygyne ir žinoma tuojau pat nusipirkau. Su šiek tiek nusivylimo - kodėl knyga tokia plona?… Bet skaitant supratau - nėra ko priekaištauti genijams - jie tikrai geriau negu aš žino, kokio storumo knyga turi būti. Romanas nedidelis, bet labai koncentruotas. Apimantis tiek praeitį, tiek ateitį. Bet galiausiai visa tai kalba apie dabartį.

Sunku papasakoti apie ką knyga. Bet verta skaityti. Gal net šiek tiek privaloma. Kad suprastum, kas vyksta ar gali įvykti. Pilna minčių, kurios vertos paskui cituoti. (Bet tikrai negaliu perrašyti knygos!)

Pasakyti, kad patiko - tai pasakyti per mažai. Privertė galvoti ir suprasti. Tikėtis, kad vis dėlto ateitis bus kitokia.

Meilė yra pavasaris po žiemos. Ji ateina užgydyti gyvenimo žaizdų, padarytų nemeilės šalčio.

…kraštutinis smurtas, vadinamas visa aprėpiančiu ir dažnai netiksliu terminu “terorizmas”, itin traukia vyrus, kurie arba yra skaistūs, arba negali susirasti partnerių seksui. Frustracija, keičianti mąstymą, ir ją lydinti žala vyriškai savimeilei prasiveržia įniršiu ir prievarta. Vieniši nusivylę jauni vyrai, susiradę mylinčias ar bent geidžiančias ar bent mažų mažiausiai noringas sekso partneres, liaujasi domėtis savižudžių diržais, bombomis, rojaus skaistuolėmis ir renkasi gyvenimą.

…pasakoti istoriją apie praeitį - tai pasakoti istoriją apie dabartį.

…labai greitai uždraudė <…> moterų veidus, moterų kūnus, moterų išsilavinimą, moterų sportą, moterų teises. Mielai būtų uždraudę ir pačias moteris, bet net jie suprato, kad tai vargu ar įmanoma, todėl pasitenkino, kuo labiau apsunkinę moterims gyvenimą.

Rodyk draugams

Hallgrimur Helgason 1000° MOTERIS

Prakaituotoji Guna kartą jos paklausė, kodėl ji turi tik du vaikus. “Man buvo šalta tik dukart gyvenime”, - atsakė ji.

Ne veltui ant viršelio užrašyta - vieno nepakartojamo gyvenimo istorija. Nes tai tikra tiesa. Tai fiktyvi vienos moters biografija, ir skaitant nesunku tuo patikėti. Labai jau neįtikėtina šioji istorija. Nors ir sakoma, kad joks kūrinys negali būti įspūdingesnis, negu kad yra gyvenimas, bet čia man atrodo, kad suplakti mažiausiai keli gyvenimai. Kai jau atrodo, kad pasiekta kulminacija, rašytojas įmaišo naują ingredientą. Visko gaunasi tiek daug, jog toje storoje knygoje galima lengvai pasimesti.

Nors knyga skaitosi lengvai, skaičiau lėtai, po truputį. Reikėjo laiko suvirškinti visas tas neįtikėtinas kulminacijas. Ir vis tiek pabaigoje, kai maniau, jog niekas nebegali manęs apstulbinti, ir svarsčiau, ar sugebės rašytojas tinkamai išsisukti, buvau pritrenkta. Taip, kad prireikė kelių dienų atsigauti, kol vėl ir vėl viską permąsčiau.

Galimas dalykas, kad aš tik kartą išgyvenau tikrą meilę, tūkstančio laipsnių meilę. Žinoma, ji truko vos vieną naktį. Bet to užteko. Vėliau mane ištiko kitos rūšies meilė, trukusi daug ilgiau. Tai buvo gyvenimo meilė, kuri, deja, nepergyveno mirties.

Rodyk draugams

John Irving LAISVĘ LOKIAMS!

Buvo laikas, kai John Irving buvo vienas iš mano mėgstamiausių rašytojų. Dabar jau kažin ar taip pasakyčiau. Ne tik dėl to, kad skonį apkartino kelios paskutinės knygos, kurios nebuvo labai vykusios. (Nors reikia suprasti - jos parašytos karjeros pradžioje pradedančio rašytojo). Bet gi kai galvoju ir apie kitas - ar tikrai jau Irvingo romanai tokie geri? Tiesa, jie lengvai skaitosi, didelės apimties, įdomus siužetas, yra netikėtumų. Bet ar to užtenka?

Kartais taip. Tiesą sakant, daugeliu atvejų - taip. Bet dabar vertindama knygos gerumą įtraukiau man iki šiol naują vertinimo kriterijų - ar kūrinys gali kažką pakeisti? Žmogų, gyvenimą, požiūrį… Nebūtinai visų skaitytojų, gal nors vieno skaitytojo…

O dabar išvados:

1. Aš patytiau daug malonumo skaitydama J. Irving knygas.

2. Bet šioji visai nepatiko, ir malonumo, deja, buvo nedaug…

3. “Cirko sūnus” vis dar išlieka viena mėgstamiausių ir geriausių kada nors mano skaitytų knygų.

Rodyk draugams

Victoria Hislop GIJA

Yra tokių keistų knygų, kad kol jas perskaitai, tai iš tikrųjų perskaitai daug daugiau. Ir aš kalbu visai rimtai, ir jokia čia perkeltine prasme. Tikrai, kol perskaičiau šiąją, tame tarpe buvo daug daug kitų knygų.

Netgi maniau, kad tai bus knyga, kurios neperskaitysiu, bet įpusėjus buvo gaila neužbaigti. Ir knyga nuosava. Iš mano bibliotekoje esančių knygų esu neperskaičiusi iki galo gal tik kokių dviejų. Ir tai man yra priekaištas nuolat esantis prieš akis.

Rodyk draugams

Michailas Bulgakovas BALTOJI GVARDIJA

Aš nemėgstu knygų apie karą, bet viršelyje tvirtinama, kad knyga prilygsta “Šuns širdžiai” bei “Meistrui ir Margaritai”. Tai sugundė. Tik ne iki galo. Dar viena knyga-nesėkmė. Keliolika puslapių - tiek tesugebėjau perskaityti.

Rodyk draugams