BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Hallgrimur Helgason 1000° MOTERIS

Prakaituotoji Guna kartą jos paklausė, kodėl ji turi tik du vaikus. “Man buvo šalta tik dukart gyvenime”, - atsakė ji.

Ne veltui ant viršelio užrašyta - vieno nepakartojamo gyvenimo istorija. Nes tai tikra tiesa. Tai fiktyvi vienos moters biografija, ir skaitant nesunku tuo patikėti. Labai jau neįtikėtina šioji istorija. Nors ir sakoma, kad joks kūrinys negali būti įspūdingesnis, negu kad yra gyvenimas, bet čia man atrodo, kad suplakti mažiausiai keli gyvenimai. Kai jau atrodo, kad pasiekta kulminacija, rašytojas įmaišo naują ingredientą. Visko gaunasi tiek daug, jog toje storoje knygoje galima lengvai pasimesti.

Nors knyga skaitosi lengvai, skaičiau lėtai, po truputį. Reikėjo laiko suvirškinti visas tas neįtikėtinas kulminacijas. Ir vis tiek pabaigoje, kai maniau, jog niekas nebegali manęs apstulbinti, ir svarsčiau, ar sugebės rašytojas tinkamai išsisukti, buvau pritrenkta. Taip, kad prireikė kelių dienų atsigauti, kol vėl ir vėl viską permąsčiau.

Galimas dalykas, kad aš tik kartą išgyvenau tikrą meilę, tūkstančio laipsnių meilę. Žinoma, ji truko vos vieną naktį. Bet to užteko. Vėliau mane ištiko kitos rūšies meilė, trukusi daug ilgiau. Tai buvo gyvenimo meilė, kuri, deja, nepergyveno mirties.

Rodyk draugams

John Irving LAISVĘ LOKIAMS!

Buvo laikas, kai John Irving buvo vienas iš mano mėgstamiausių rašytojų. Dabar jau kažin ar taip pasakyčiau. Ne tik dėl to, kad skonį apkartino kelios paskutinės knygos, kurios nebuvo labai vykusios. (Nors reikia suprasti - jos parašytos karjeros pradžioje pradedančio rašytojo). Bet gi kai galvoju ir apie kitas - ar tikrai jau Irvingo romanai tokie geri? Tiesa, jie lengvai skaitosi, didelės apimties, įdomus siužetas, yra netikėtumų. Bet ar to užtenka?

Kartais taip. Tiesą sakant, daugeliu atvejų - taip. Bet dabar vertindama knygos gerumą įtraukiau man iki šiol naują vertinimo kriterijų - ar kūrinys gali kažką pakeisti? Žmogų, gyvenimą, požiūrį… Nebūtinai visų skaitytojų, gal nors vieno skaitytojo…

O dabar išvados:

1. Aš patytiau daug malonumo skaitydama J. Irving knygas.

2. Bet šioji visai nepatiko, ir malonumo, deja, buvo nedaug…

3. “Cirko sūnus” vis dar išlieka viena mėgstamiausių ir geriausių kada nors mano skaitytų knygų.

Rodyk draugams

Victoria Hislop GIJA

Yra tokių keistų knygų, kad kol jas perskaitai, tai iš tikrųjų perskaitai daug daugiau. Ir aš kalbu visai rimtai, ir jokia čia perkeltine prasme. Tikrai, kol perskaičiau šiąją, tame tarpe buvo daug daug kitų knygų.

Netgi maniau, kad tai bus knyga, kurios neperskaitysiu, bet įpusėjus buvo gaila neužbaigti. Ir knyga nuosava. Iš mano bibliotekoje esančių knygų esu neperskaičiusi iki galo gal tik kokių dviejų. Ir tai man yra priekaištas nuolat esantis prieš akis.

Rodyk draugams

Michailas Bulgakovas BALTOJI GVARDIJA

Aš nemėgstu knygų apie karą, bet viršelyje tvirtinama, kad knyga prilygsta “Šuns širdžiai” bei “Meistrui ir Margaritai”. Tai sugundė. Tik ne iki galo. Dar viena knyga-nesėkmė. Keliolika puslapių - tiek tesugebėjau perskaityti.

Rodyk draugams

Algimantas Čekuolis MŪSŲ SLAPTIEJI IR DRAMBLYS BUTE

Deja, logika - ne visiems privalomas ir įkandamas mokslas.

Čekuolio knygos - tai kaip kartas nuo karto pasirodantys naujienlaiškiai. Perskaitai, ir jau žinai kas pasaulyje dedasi. Ši knyga patiko labiausiai iš visų - nes rašo apie karą ir pinigus. Ir tai, ko iki šiol nežinojau. Jaučiuosi protingesnė. Ir šiek tiek išsigandusi - tikrai, kai kada žinojimas gąsdina.

Rodyk draugams

Kurt Vonnegut SKERDYKLA NR.5

Bilis girdėjo, kaip įėjo ir atsigulė Eliotas Rouzvoteris. Jo lovos spyruoklės ilgai aptarinėjo tą faktą.

Rašytojas įžangoje pasakoja, kiek metų jam reikėjo, kad parašytų šią knygą. Rašydamas panaudojo savo patirtį, kurią įgijo antrojo pasaulinio karo metais Europoje. Ir su patirtimi, prisiminimais, netektimis, po tiek metų tik ne itin didelė knygelė. (Taip jis pats sako). Apie kai kuriuos dalykus rašyti sunku. Ypač, kai tai ne fantazija, o tikra patirtis. O pačiai nepatyrus suprasti sunku. Ir duok Dieve, niekada nepatirti.

Vedėjas paprašė pasisakyti, koks, jų nuomone, romano vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje, ir vienas kritikas pasakė:

- Suteikti spalvinių akcentų kambariams baltutėlėmis sienomis.

Kitas atsakė taip:

- Meniškai aprašinėti dulkinimąsi.

Rodyk draugams

Suzanne Collins BADO ŽAIDYNĖS / PAVOJINGA MEILĖ / LIEPSNOJANTIS ĮTŪŽIS

Jau ne kartą sakiau ir pasakysiu dar kartą - man nepatinka knygų serijos, tęsiniai, trilogijos ir pan. Tikriausiai ne veltui net pačios storiausios knygos turi tokį ir ne kitokį puslapių skaičių. Gi paskui, net jei tęsiniai ir puikiai parašyti, nusibosta ta pati istorija, tie patys herojai, darosi neįdomu, nors turėtų būti įdomu!

Todėl aš vengiu kūrinių, kurie netelpa į vieną knygą. Nors kartais pasitaiko išimčių. Šį kartą pamačiau filmą, man patiko, todėl perskaičiau ir knygas.

Pirmoji knyga aišku pati geriausia. Įtraukianti, lengvai skaitoma, įdomi, ir herojai patrauklūs. Antroji pradėjo nusibosti. O trečiąją skaityti jau buvo sunku. Ne tik kad jau skaičiau iš inercijos, bet ir pats siužetas ėmė pykinti. Tai paaugliams skirta literatūra, tai ar tikrai reikėjo išžudyti tiek veikėjų? Tiek griauti ir naikinti? Trečioji knyga pasruvusi krauju, nusėta žmogžudystėmis, netektimis ir man artėjant prie pabaigos nuo viso to darėsi bloga.

Bet norėjau baigti skaityti, nes kiti skaitę žadėjo netikėtą pabaigą. Tai pabaiga visai tikėta, tik ne iki galo atskleista. Galėjo apie tai parašyti daugiau.

Bet nepaisant nusivilimų man patiko. Žmonės nesikeičia ir nepasimoko. Kas benutiktų, jie gyvena, myli, pramogauja, kariauja, žudo ir naikina taip pat.

Rodyk draugams

Kurt Vonnegut ŽMOGUS BE TĖVYNĖS

Esė rinkinys. Tik gal ne visai mano skonio - labiau skirtas vietinei rinkai - JAV. Bet verčiančių mąstyti minčių buvo.

Vienam gale - ugnelė, kitam - kvailelis. (Cigaretė).

Esame čia, žemėje, tam, kad binbinėtume. Netikėkite, jei kas tvirtins jums ką kitką.

Bilas Geitsas sako: “Palaukit - dar pamatysit, kuo gali tapti jūsų kompiuteris.” Bet kažkuo tapti turite jūs, o ne tas prakeiktas kvailas kompiuteris.

Kinai buvo tokie buki, kad paraką naudojo vien fejerverkams.

Rodyk draugams

Markus Zusak KNYGŲ VAGILĖ

Čia susipynė trys kalbos: rusų, kulkų ir vokiečių.

Kodėl mes gyvenimą suprantame kaip savaime suprantamą reiškinį, kuris yra ir būti kitaip negali. O mirtis yra asmenybė, būtybė, turinti mintis, jausmus ir pomėgius. Ir nepamirškim svarbiausio, turinti DARBĄ. Ir dar gali savo atsiminimus surašyti knygoje.

Pasirodo, ir knygos apie karą gali būti gražios. Buvo rimta, protinga, kartais juokinga, šiek tiek graudu, gera ir gražu. Ir dar apie knygas.

Rodyk draugams

Arthur Hailey VAKARO NAUJIENOS

…laidos pabaigoje Kroufas pasakys keletą žodžių nuo savęs - padėkos tiems, kurie jam atsiuntė telegramas ir apskritai reiškė užuojautą.

- Nuo savęs?

- Na, žinoma. Kaip tik šiuo metu prie teksto pluša trys autoriai…

Dar viena to paties rašytojo tokia pati knyga. Rašytojo, kuris, kaip ir Mika Waltari, parašė daugybę to paties tipo knygų, tik aišku, kad M. Waltari stovi keliais laipteliais aukščiau.

Visi A. Hailey romanai vaizduoja tam tikro uždaro segmento veiklą. (Tai puikiai atskleidžia ir pavadinimai - “Aerouostas”, “Viešbutis”, “Ratai’, “Vakaro naujienos”). Nėra aiškios ir konkrečios pradžios, nėra ir tokios pabaigos. Nes savaime aišku, kad gyvenimas nei prasideda, nei baigiasi. Jis yra. Pilnas atradimų ir praradimų, laimės ir nesėkmės, įgyjama patirtis, bet už tai turi būti užmokama, kartais pasiseka, kartais ne.

Šis romanas baigiasi su daugybe praradimų. Man atrodo, kad rašytojas šiuo atveju persistengė. Nes pabaigoje nebėra vilties, kad paskui bus geriau…

Rodyk draugams